„Aš dažnai pagalvoju, kaip mes būtume gyvenę, jei ne pandemija. Stengiuosi tokių minčių neprisileisti, nes gali išeiti iš proto, bet būna, prisisvajoju. Aišku, negali žinoti, kaip būtų buvę, bet dėl to, kad mano vyras prasigėrė ir mūsų gyvenimas sugriuvo, aš kaltinu karantiną“, – atvirai savo pasakojimu dalijasi Inga.
Moteris prisimena, kad pirmosiomis savaitėmis su vyru į viską žvelgė optimistiškai, tačiau optimizmas pamažu išgaravo kartu su šeimos santaupomis: „Mūsų verslas, galima sakyti, visiškai sustojo. Nebegavome tiek pajamų, kaip buvome įpratę. O namo statybų sustabdyti negalėjome, nes buvome įsipareigoję rangovams. Jiems teko išleisti didžiąją dalį mūsų turėtų santaupų“.
Naujame name šeimai taip ir neteko pagyventi – neseniai skyrybų dokumentus pasirašiusi pora namą pardavė. Inga sako iki šiol sunkiai susitaikanti su tuo, kad dar visai neseniai, atrodo, turėjo viską, o dabar gyvenimą pradeda nuo nulio. Šiuo metu viena vaikus auginanti moteris džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti pirmuosius šeimos namus – dviejų kambarių butą viename iš miegamųjų Vilniaus rajonų.
„Mūsų gyvenimas sugriuvo, nes mano vyras prasigėrė, – atvirauja ji. – Ilgą laiką aš nesupratau, kad tai darosi problema. Iš pradžių įkalinti namuose ieškojom būdų, kaip praskaidrinti tą niūrią kasdienybę. Gamindavomės skanias vakarienes, o prie jų vyras visad parūpindavo vyno. Vienu metu supratau, kad jau peržengtos ribos – jei anksčiau pakakdavo taurės ar dviejų, tai dabar vyras išgeria ir po butelį ar net du. Aš tiek, žinoma, negerdavau, rūpinausi vaikais. Paskui ėmė atsirasti stiprieji gėrimai. Prašiau vyro liautis, bet jis numodavo ranka – sakydavo, kad tik stengiasi atsipalaiduoti.“
Pandemijai pasibaigus nauji Ingos vyro įpročiai niekur nedingo – jis gėrė vis daugiau. Tai paveikė ir pačios Ingos sveikatą: „Dieną naktį sukau galvą, ką daryti – juk vaikai maži, jis geras tėtis, kaip išgelbėti šeimą? Prasidėjo baisi nemiga, visiškai išsekau. Supratau – viskas, turiu ką nors daryti, arba mano vaikai nebeturės ir mamos. Kreipiausi pagalbos į psichologę. Terapija mane labai sustiprino, tęsiu konsultacijas iki šiol. Taip pat kurį laiką man buvo skirti antidepresantai, bijojau juos vartoti, kad ir aš neįklimpčiau į priklausomybę, bet taip neatsitiko“.
Pandemija pasitraukė, tačiau problemos liko
Apie neigiamas „COVID-19“ pasekmes psichikos sveikatos srityje atlikta daugybė tyrimų ir prirašyta šimtai mokslinių straipsnių. Priklausomybės nuo alkoholio augimas – viena iš daugybės pandemijos sąlygotų problemų. Izoliacijos metu žmonės ieškojo būdų, kaip susidoroti su padidėjusiu stresu, nerimu ir neapibrėžtumo jausmu, o alkoholis ne vienam tapo lengvai prieinama priemone ir sprendimu.
Tikslių duomenų, kaip karantinas paveikė žmonių alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje nėra, tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tiek 2020 m., tiek 2021 m. alkoholio suvartojimas šalyje šiek tiek didėjo. 2021 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, 2020 m. – 11,4 litro, 2019 m. – 11,1 litro.
Specialistai pastebi ir kitų ilgalaikių pandemijos pasekmių žmonių psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, pandemijos laikotarpiu Lietuvoje padaugėjo diagnozuotų depresijos ir nerimo sutrikimų.
Higienos instituto duomenimis, 2020–2022 m. psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas išaugo, o tai ypač pasireiškė vyresnio amžiaus gyventojų tarpe. Socialinės izoliacijos laikotarpiai ir griežtos karantino priemonės padidino vienišumo ir socialinio nerimo jausmus, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturėjo galimybės susitikti su artimaisiais.
Vaikai ir jaunimas taip pat buvo stipriai paveikti dėl nutrūkusių socialinių ryšių. Dėl to jų socialiniai įgūdžiai ir psichologinė gerovė susilpnėjo, ypač paauglių tarpe. Anksčiau „Delfi“ kalbintas vaikų ir paauglių psichiatras prof. dr. Darius Leskauskas apgailestavo, kad būtent paaugliai iki šiol bene skaudžiausiai jaučia išgyventos pandemijos pasekmes – smarkiai padaugėjo tiek emocinių, tiek elgesio problemų, sunkumų mokantis, pastebėta ir netikėtų dalykų, pavyzdžiui, smarkiai išaugęs valgymo sutrikimų skaičius.
Dėl patirto streso ir nerimo daugelis žmonių patyrė miego sutrikimų. Miego svarbą smegenims tirianti neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pastebėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos pradėjome ne tik prasčiau miegoti, bet ir sapnuoti keistesnius sapnus, o su koronaviruso pandemija susiję patiriami miego sutrikimai gavo net atskirus savo terminus – specialistų jie įvardijami kaip kovidnemiga arba koronemiga.
Pagalba – pasiekiama, svarbiausia nebijoti kreiptis
Pandemijos padariniai psichikos sveikatai dar kurį laiką bus juntami, tačiau taikant prevencijos ir paramos priemones galima švelninti neigiamą jos poveikį visuomenės ir kiekvieno iš mūsų gerovei.
Specialistai atkreipia dėmesį: jei jaučiate nuolatinį nerimą ar baimę, jus kankina apatija ar liūdesys, patiriate miego sutrikimus, socialinės izoliacijos jausmą ar jums sunku susikaupti – nenumokite ranka į problemą ir kreipkitės pagalbos.
Skirtingais būdais padėti sau galite ir patys. Štai keletas būdų, ką verta išbandyti:
1. Kvėpavimo pratimai. Susikoncentravus į lėtą ir gilų kvėpavimą, galima padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti streso reakciją. Išbandykite kvėpavimą keturių žingsnių ciklu: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes, ir vėl sulaikykite 4 sekundes. Kvėpuokite pilvu, o ne krūtine – tai padeda geriau atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
2. Fizinis aktyvumas. Sportas yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gali sumažinti nerimą.
3. Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos. Kasdieninė meditacija, net jei ji trunka vos kelias minutes, padeda suvaldyti nerimą ir geriau susidoroti su stresinėmis situacijomis. Skirkite laiko stebėti savo mintis ir emocijas. Tai gali padėti atitolinti nerimo reakcijas ir geriau suvokti, kas vyksta jūsų mintyse.
4. Racionalus mąstymas ir problemų sprendimas. Kartais stresas kyla dėl neracionalių minčių. Įvertinkite, ar jūsų baimės yra pagrįstos. Dideles problemas ar rūpesčius suskaidykite į mažus žingsnius. Koncentruokitės į kiekvieną žingsnį atskirai, o ne visą problemą.
5. Laiko valdymas. Nustatykite svarbiausius darbus ir laikykitės tvarkaraščio. Aiškūs tikslai ir planavimas mažina stresą, susijusį su laiko stoka. Skirkite laiko trumpoms pertraukėlėms darbo metu. Poilsis pagerina dėmesingumą ir sumažina nuovargį.
6. Socialinė parama. Dalyvavimas bendruomeninėje veikloje ar tiesiog laikas su šeima mažina streso lygį. Ieškokite pagalbos, kai jos reikia: kreipkitės į psichologą ar kitus specialistus, jei jaučiate, kad nerimas ar stresas tampa nevaldomas.
Šios priemonės padeda sumažinti streso ir nerimo poveikį kasdieniame gyvenime, gerina savijautą ir padeda lengviau susidoroti su sunkumais.