„Psichikos sveikata priklauso ne tik nuo konkretaus darbo, bet ir nuo daugybės kitų aspektų – mus supančios aplinkos, asmeninių savybių, ankstesnių patirčių. Juk net ir tą patį sudėtingą darbą dirbantys žmonės į iššūkius reaguoja skirtingai, lygiai taip pat, kaip ir mes patys kiekvieną dieną jaučiamės kitaip, nors kasdien darbe susiduriame su panašiomis situacijomis“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vadovė Lina Adomavičiūtė ir ragina nenumoti ranka į kūno siunčiamus signalus.
Nors patirdami iššūkius dažnai daugiau dėmesio skiriame fiziniams pojūčiams, rūpintis turime ir savo psichikos sveikata, mat ji – neatsiejama bendros mūsų sveikatos dalis. Laiku nesuvaldytas stresas, nerimas, baimės jausmas gali vesti į kur kas didesnius psichikos sveikatos sunkumus.
Tarp labiausiai pažeidžiamų – dirbantys medicinos, socialinių paslaugų ir ugdymo srityse
Psichikos sveikatos sunkumai gali paliesti bet kurios profesijos atstovus, tačiau tam tikrose srityse dėl darbo pobūdžio, sąlygų ar socialinių veiksnių susiduriama su didesne rizika. Tyrimai rodo, kad medicinos, socialinių paslaugų ir ugdymo srityse dirbantiems žmonėms tikimybė patirti stresą ir susidurti su ilgalaikiais psichikos sveikatos sunkumais yra ženkliai didesnė.
Medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai patiria didelį stresą dėl darbo krūvio, atsakomybės už kitų gyvybes, emocinį išsekimą dėl nuolatinio kontakto su sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, nuolatinį miego trūkumą ir perdegimo sindromą.
Socialiniai darbuotojai dažnai dirba su pažeidžiamomis grupėmis, įskaitant asmenis, turinčius psichikos sveikatos sunkumų, priklausomybių ar patiriančius smurtą. Tai gali sukelti emocinį išsekimą, antrinį trauminį stresą.
Mokytojai ir pedagogai susiduria su dideliu darbo krūviu, mokinių elgesio sunkumais ir ribotais resursais. Tai didina lėtinio streso, nerimo sutrikimų, depresijos riziką.
Pagalbos tarnybų darbuotojai – policijos pareigūnai, ugniagesiai, gelbėtojai ir kt. – dažnai susiduria su aukštu streso lygiu dėl sudėtingų, pavojingų situacijų. lėtiniu stresu dėl nuolatinio įtampos kupino darbo, padidėjusia potrauminio streso sutrikimo (PTSD) rizika.
Fizinis krūvis – didelis iššūkis psichikos sveikatai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad psichikos sveikatos sutrikimų rizika išauga ne tik dirbant emociškai įtemptą, bet ir fiziškai sudėtingą darbą.
Fiziškai sunkų darbą dažnai lydi nepakankamas atlygis, ribotos galimybės pailsėti, socialinės paramos darbe trūkumas ar nesaugios darbo sąlygos. Šie veiksniai didina emocinę įtampą, ilgainiui gali lemti psichologinį išsekimą, padidintą dirglumą, nerimo ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
Ypač dėmesingi savo sveikatai turėtų būti nereguliariu grafiku, pamaininį darbą dirbantys žmonės. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakitęs kėlimosi arba ėjimo miegoti laikas, kuris būdingas pamainomis dirbantiems darbuotojams, sukelia cirkadinio ritmo sutrikimą. Tai neigiamai veikia fiziologinius kūno procesus, gali sukelti neigiamas pasekmes tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai.
Svarbu kalbėti apie psichikos sveikatos sunkumus
Vienas svarbiausių psichikos sveikatos stiprinimo veiksnių yra aiškus supratimas, kad psichikos sveikatos sunkumai yra tokie pat svarbūs ir reikšmingi kaip ir fizinės sveikatos problemos.
„Vis dėlto reikia sutikti, kad psichikos sveikatos tema mūsų visuomenėje dar stipriai stigmatizuojama – kai kurie psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės dėl įsigalėjusių mitų delsia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, baimindamiesi susigadinti nepriekaištingą reputaciją ar nuogąstaudami, kad apsilankymas pas specialistą gali tapti kliūtimi dirbant“, – sako L. Adomavičiūtė.
2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro iniciatyva buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje. Gauti duomenys parodė, kad dauguma šalies gyventojų pritaria požiūriui, jog psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys turėtų turėti tokias pačias teises į darbą kaip ir visi kiti žmonės (53,3 proc.), pasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu (35,8 proc.).
Vis tik vertinant požiūrį į gebėjimą prisiimti atsakomybę, 41,6 proc. visuomenės narių pritarė teiginiui, kad asmuo, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, turėtų dirbti prisiimdamas tik nedideles atsakomybes. Pakankamai nemaža visuomenės dalis – net 37,7 proc. gyventojų – neturėjo nuomonės arba aiškiai išreikštų nuostatų į psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones darbo aplinkoje.
Kitose šalyse atlikti panašūs tyrimai rodo, jog informuotumo didinimas ženkliai pagerina visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, kur švietimas šia tema vykdomas nuosekliai, pasitikėjimas tokių asmenų gebėjimais yra žymiai aukštesnis
„Stigmatizuojantis požiūris ne tik trukdo psichikos sveikatos sunkumų patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, bet ir didina izoliacijos riziką, gali turėti įtakos prastesnei gyvenimo kokybei. Dėl šios priežasties žmonės, susiduriantys su psichikos sveikatos sunkumais, vengia atvirai apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos, – pastebi L. Adomavičiūtė. – Siekiant keisti visuomenės požiūrį, svarbu pabrėžti, kad psichikos sveikatos sunkumai nėra kliūtis būti kompetentingu darbuotoju, atsakingu šeimos nariu ar aktyviu bendruomenės nariu. Empatija ir supratimas galėtų tapti pagrindu, leidžiančiu kurti palankesnę aplinką šiems žmonėms.“