Kuo psichikos sveikatos sutrikimai skiriasi nuo psichikos sveikatos sunkumų – kas sudaro esminius šių sąvokų skirtumus?
Psichikos sveikatos sunkumai – tai žmogiška patirtis, nulemta sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, skausmingų įvykių, išgyvenimų, trauminės patirties. Su psichikos sveikatos sunkumais dažniausiai susitvarkome patys ar gavę pagalbos, nors jie apsunkina, tačiau visiškai nesutrido kasdienybės, mes vis dar pajėgiame atlikti įprastas pareigas, gyventi įprastą gyvenimą. Juos patirti gali visi – lūdesys dėl artimojo ligos ar netekties, pergyvenimai, kai aplinkybės klostosi ne taip, kaip norėtųsi, atleidimas iš darbo, rūpestis dėl šeimos išlaikymo, sunkios finansinės aplinkybės ir pan. Ne visais atvejais asmeninių išteklių įveikti sunkumus pakanka arba kilę iššūkiai būna tokie intensyvūs ir užsitęsę, kad reikšmingai pasikeičia žmogaus savijauta, emocijos, nuotaika, mąstymas, elgesys, žmogus nebepajėgia atlikti įprastų veiklų bei tai trukdo kasdieniniam gyvenimui, bendravimui, darbui. Tokios būsenos vadinamos psichikos sveikatos sutrikimais.
Taigi, esminis psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų skirtumas yra „sunkumo laipsnis“ ir asmens gebėjimas rūpintis savimi, užsiimti įprastomis socialinėmis ir darbinėmis veiklomis, kitaip vadinamas socialiniu funkcionavimu. Ilgą laiką ignoruojami ar netinkamai sprendžiami psichikos sveikatos sunkumai gali virsti sutrikimu – dažnai tai tik laiko ir asmeninių resursų išsekimo klausimas, todėl, jeigu matote, kad su jais negalite susitvarkyti patys, esama pagalba nebeveikia, labai svarbu laiku kreiptis specializuotos pagalbos.
Kokie simptomai būdingi psichikos sveikatos sutrikimams, o kokie – psichikos sveikatos praktiškus patarimus ir veiksmų planus sunkumams?
Psichikos sveikatos sunkumus išgyvenantis asmuo gali patirti platų spektrą negatyvių potyrių, kurie yra gyvenimiški, gana įprasti, adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Gali varginti prislėgta nuotaika, liūdesys, nerimas, baimė, besikeičiančios emocijos (pyktis, nusivylimas), liūdnos mintys. Esant itin stresinėms situacijoms gali sutrikti apetitas, miegas, dėmesio koncentracija, sumažėti energijos lygis, darbingumas.
Psichikos sveikatos sutrikimų atveju šie potyriai būna dar labiau išreikšti, asmuo dažnai jaučiasi išgyvenantis nepakeliamas dvasines kančias, nebesidomi ar nesirūpina buitimi, įprastine veikla, socialiniais kontaktais (nutrūksta šeimyniniai ryšiai, draugystės, bendravimas su kitais žmonėmis), artimieji ir aplinkiniai pastebi ženklius asmens mąstymo, elgesio pokyčius. Kraštutiniais psichikos sutrikimų atvejais asmens elgesys gali tapti neadekvatus, socialiai nepriimtinas, pasireikšti neracionalios baimės, mąstymo sutrikimai – kliedesiai ir haliucinacijos.
Kaip atpažinti, kada emociniai sunkumai tampa psichikos sveikatos sutrikimu?
Besivystantį psichikos sveikatos sutrikimą greičiausiai pastebi artimieji – šeimos nariai, draugai, kolegos. Dažnai jie įvardija, jog su žmogumi „yra kažkas ne taip“. Ilgiau nei kelias dienas trunkančios pasikeitusios emocijos, mąstymas, elgesys, atsiribojimas – tai pirmieji nerimą keliantys požymiai. Laiku atpažinus ir suteikus tinkamą pagalbą, ilgalaikių psichikos sveikatos sutrikimų ir jų padarinių galima išvengti.
Kokia pagalba teikiama psichikos sutrikimų atveju ir kaip sprendžiami psichikos sveikatos sunkumai? Ar skiriasi taikomi metodai?
Metodai yra skirtingi, tačiau kai kurie jų gali būti taikomi ir efektyvūs abiem atvejais. Psichikos sveikatos sunkumų atvejais dažniausiai pakanka tinkamai pasirūpinti savimi – pasirinkti sveiką gyvenimo būdą: užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, laikytis poilsio režimo, atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat svarbus artimųjų ir draugų palaikymas, atviri pokalbiai bei konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu. Vaistai tokiu atveju dažniausiai nereikalingi, o jei jų ir skiriama, tai tik trumpalaikiam vartojimui, pavyzdžiui, siekiant pagerinti miegą ar sumažinti nerimą.
Psichikos sveikatos sutrikimų atvejais įprasti pagalbos šaltiniai dažnai yra nepakankami. Paprastai sudėtingesniems sutrikimams reikalinga psichiatrų pagalba, pasitelkiant tiek medikamentines, tiek nemedikamentines priemones, tokias kaip psichoterapija. Sudėtingesni atvejai sprendžiami ligoninėse ar dienos stacionaruose, kur pacientui teikiama kompleksinė pagalba ir priežiūra. Užsienio šalyse vis plačiau taikomas gydymas bendruomenėse – kai asmuo neatskiriamas nuo savo socialinės aplinkos arba ši aplinka pakeičiama kuo artimesniu analogu – krizės metu jam pagalba teikiama specialiuose namuose, kuriuose stengiamasi išlaikyti maksimalų asmens savarankiškumą, suteikiant reikiamą paramą jam artimoje, saugioje aplinkoje.
Svarbu pažymėti, kad nors medikamentai, skiriami esant psichikos sutrikimams, tam tikrais atvejais yra vertinga pagalbos dalis, tačiau jų vartojimas ne visada būtinas ir netgi gali apsunkinti bei trikdyti sveikimo procesą. Todėl pasikliauti vien tik medikamentais nederėtų. Sveikimo procesas reikalauja aktyvaus specialistų dalyvavimo ir psichikos sutrikimus patiriančio asmens motyvavimo – būtina skatinti fizinį aktyvumą, lavinti savirūpos įgūdžius, ugdyti atsakomybės jausmą, lankyti psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas, mokytis ar užsiimti darbine veikla, kūryba, bendrauti su žmonėmis.
Ar psichikos sveikatos sutrikimai gali būti trumpalaikiai ir praeinantys savaime? Kuo jie skiriasi nuo ilgalaikių sutrikimų?
Taip, dažnai trumpalaikius psichikos sveikatos sutrikimus sukelia psichoaktyvios medžiagos (narkotikai, alkoholis), kai kurie medikamentai, patologinės fiziologinės būklės (elektrolitų pusiausvyros sutrikimai), hormonų pusiausvyros pakitimai, daugiau nei kelių parų arba lėtinis ilgalaikis miego trūkumas, stiprus trauminis įvykis, didelis stresas.
Trumpalaikiai psichikos sutrikimai dažniausiai išsivysto staiga, trunka neilgai, paprastai būna aiškus juos išprovokavęs veiksnys, tačiau normali psichikos būklė greitai atsistato nutraukus žalingo veiksnio poveikį ar koregavus juos sukėlusią būklę. Ilgalaikių psichikos sutrikimų atvejais sudėtingos būsenos tęsiasi ilgai – savaites, mėnesius, netgi metus, juos provokuojantys veiksniai ne visuomet aiškūs, todėl pagalbos kelias gali būti ilgas ir sudėtingas, ne visuomet vienodai efektyvus.
Kokį vaidmenį atlieka diagnostika – kada sunkumai įvardijami kaip sutrikimas?
Psichikos sutrikimus diagnozuoja psichiatrai, įvertinę asmens būklę, nusiskundimus ir simptomus pokalbio metu ir pacientui užpildžius tam tikrus klausimynus. Būtinas tam tikras specifinis simptomų ir požymių rinkinys bei intensyvumas, jų neigiama įtaka kasdieninei veiklai, kad psichikos sveikatos sunkumas būtų įvardijamas kaip sutrikimas. Iš esmės, psichikos sveikatos sutrikimų diagnostika atliekama remiantis sutartiniais tarptautiniais psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos kriterijais ir požymiais, kurie yra nustatyti bendru psichikos sveikatos ekspertų sutarimu.
Kaip visuomenėje suvokiami psichikos sveikatos sunkumai ir psichikos sveikatos sutrikimai – ar šių sąvokų painiojimas daro įtaką stigmoms?
Visuomenėje pats žodis „psichikos“ daugeliui sukelia neigiamas emocijas ir reakcijas, todėl, ar po jo seka sunkumas ar sutrikimas, jau nebe taip svarbu – subtilaus žodžių skirtumo dažnas neįžvelgia, nesigilina ir apskritai tokios temos laikomos gėdingomis ir žeminančiomis, t.y. tam tikru tabu. Mano nuomone, ne sunkumų ir sutrikimų sąvokų painiojimas daro didžiausią įtaką neigiamiems nusistatymas, stereotipams ir stigmoms, bet pačios „psichikos“ sąvokos stigmatizavimas ir nuostata, kad kalbėtis apie psichikos sveikatą ir jos sunkumus yra silpnumo požymis.
Kokį poveikį psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai daro kasdieniam žmogaus gyvenimui?
Tiek psichikos sveikatos sunkumai, tiek sutrikimai neigiamai veikia kasdieninį žmogaus gyvenimą ir savijautą, tik skirtingu lygmeniu. Psichikos sunkumai yra laikini, netrikdo arba tik nežymiai trikdo juos išgyvenančio asmens sveikatą, asmuo yra pajėgus pats ar su tam tikra pagalba juos spręsti, pasirūpinti buitimi, atlikti pareigas, dirbti.
Psichikos sveikatos sutrikimus patiriančio žmogaus kasdienybė paveikiama priklausomai nuo psichikos sutrikimo sunkumo. Lengvų sutrikimų atvejais kasdienybė gali beveik nesiskirti nuo psichikos sveikatos sunkumus išgyvenančio asmens – išlaikomas savarankiškumas, gebėjimas pasirūpinti buitimi, tam tikro lygio darbingumas. Tuo tarpu sunkesniais atvejais, esant realybės suvokimo, mąstymo sutrikimams, žmonės gali visai „atitrūkti nuo realybės“ – jie nebesirūpina savimi, buitimi, liaujasi dirbę, pakinta bendravimas – asmenys atsiriboja, užsisklendžia arba jų mintys tampa nerišlios, aplinkiniams nesuprantamos. Sudėtingų sutrikimų atvejais, asmenys gali kelti grėsmę savo pačių saugumui, trikdyti viešąją tvarką, neadekvačiais poelgiais šokiruoti aplinkinius.
Kada rekomenduojama kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos sunkumų, ir kada reikalinga pagalba esant sutrikimui?
Jeigu kokioje nors gyvenimiškoje situacijoje kilo mintis ar pojūtis, kad jums sunku, patys su tuo nesusitvarkysite ir praverstų pagalba – tai jau ženklas, kad pagalbos ieškoti tikrai verta. Deja, dažnai turint psichologinių problemų ar ištikus emocinei krizei, dėmesys nukreipiamas nuo savęs, energija skiriama neišsprendžiamoms situacijoms spręsti, neracionaliai eikvojami brangūs asmeniniai sveikatos resursai. Pokalbis su draugu, psichologu ar psichoterapeutu, skambutis telefonine emocinės paramos linija ar su panašiomis patirtimis susidūrusių asmenų savitarpio pagalbos grupė gali padėti objektyviau pažvelgti į dalykus ir priimti tinkamus sprendimus.
Esant psichikos sveikatos sutrikimui, pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant, tačiau dažnai asmuo pats nesupranta savo būsenos sunkumo arba neturi tam motyvacijos. Tokiu atveju, itin svarbus yra artimųjų, draugų paskatinimas, ieškoti pagalbos gali ir patys artimieji. Pirminė pagalba psichikos sveikatos centruose juose prisirašiusiems apdraustiems asmenims yra nemokama, ji suteikiama be šeimos gydytojo siuntimo. Jeigu suteikti reikalingą specialistų pagalbą psichikos sveikatos centre nėra galimybės, pacientai nukreipiami reikalingoms konsultacijoms į kitas įstaigas, dienos stacionaro paslaugoms arba gydymui stacionare (ligoninėje).
Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba yra teikiama be eilės darbo valandomis, o ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis, į ligoninių skubios pagalbos skyrius. Jei psichikos sutrikimą patiriantis asmuo yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar kyla kita grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skubiai kviesti pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112.