Projekto „Žvelk giliau“ ambasadorė Jolita šiandien jau atvirai pasakoja savo istoriją ir neslepia: pirmą kartą susidūrus su psichikos sveikatos problemomis, atrodė, netenka visko: karjeros, šeimos, draugų. Gniuždantys buvo ne tik aplinkinių įsitikinimai, bet ir jos pačios požiūris į save, o išsivaduoti iš šio užburto rato užtruko metų metus.
Jolita patyrė perdegimo sindromą, turėjo depresiją, jai prasidėjo panikos atakos, buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas. Kartu prisidėjo ir kitos sveikatos problemos – epilepsija, cukrinis diabetas.
„Mane ypač paveikė artimos aplinkos požiūris ir veiksmai. Pradedant kai kurių bendradarbių nesupratimu, smerkimu bei atsiribojimu bendraujant, baigiant kai kurių buvusių draugų komentarais, liečiančiais asmenines problemas. Buvo apėmęs toks beviltiškumas, kad nemačiau prasmės gyventi“, – sako Jolita.
Kelis kartus atsidūrusi ties mirties slenksčiu, šiandien Jolita sako jau suprantanti, kad didžiausia vertybė yra tiesiog gyventi. Tačiau kitiems primena – pagauti save pačiu kritiškiausiu momentu yra labai sunku, todėl svarbus yra tinkamas aplinkinių dėmesys.
Asmeninės patirties galia
Nors apie psichikos sveikatos sutrikimus mūsų visuomenėje kalbama vis daugiau, su jais susijusių stigmų vis dar gaju. Galbūt kažkam atrodo, kad tokių sutrikimų turinčių žmonių nėra daug, tačiau realybė rodo ką kita. Higienos institutas dar 2022 m. paskelbė tyrimą (autorės Dr. Neringa Grigutytė, Dr. Marija Jakubauskienė, Karilė Levickaitė), kurio duomenimis 1 iš 10 Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems bent kartą gyvenime buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. 1 iš 5 asmenų teigė, kad tokio tipo sutrikimas bent kartą gyvenime buvo nustatytas jų artimiesiems. Taip pat pastebėta, kad bent penktadalis šalies gyventojų nors kartą gyvenime yra kreipęsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Būtent tai, kad žmogus pats turėjo psichikos sveikatos sutrikimą, jis buvo nustatytas jo artimajam arba jis turėjo tiesioginio bendravimo su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais žmonėmis labiausiai keičia požiūrį ir griauna išankstines nuostatas: tokie žmonės turi aukštesnį žinių apie psichikos sveikatą lygį, jie mažiau vadovaujasi stigmomis, palankiau elgiasi su tokio tipo sutrikimų turinčiais žmonėmis.
Tyrimas parodė, kad didžioji Lietuvos dalis (66 proc.) tolerantiškai žiūri į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, išreiškia jiems socialinį palaikymą. Tik 6 proc. gyventojų turėjo aiškiai išreikštą stigmatizuojantį požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, pasireiškiantį žemu tolerancijos lygiu ir menku socialinių palaikymu.
Nemaža dalis – 28 proc. gyventojų – neturi susiformavę jokios nuomonės ir neišreiškė nei teigiamo, nei neigiamo požiūrio į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis. Tyrimo autorių nuomone, į šiuos žmones būtų labai naudinga nukreipti pastangas, formuojant jiems teigiamą požiūrį.
Privačiame sektoriuje – mažiau stigmų nei valstybiniame
Tyrimo autorės gilinosi į išankstines nuostatas į žmones su psichikos sveikatos negalia tiek apskritai visuomenėje, tiek darbinėje aplinkoje, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose. Pastaruosiuose pastebėta, kad privačiame sektoriuje situacija – kur kas geresnė nei valstybiniame. Tyrimo dalyviai dalinosi savo patirtimis, kad valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose su jais kartais elgtasi šiurkščiai, nepaaiškinami sprendimai, pačių darbuotojų tiesiai sakoma, kad geriau jau jie eitų gydytis privačiai. Su daug netinkamo elgesio vis dar tenka susidurti ir švietimo sektoriuje. „Mūsų vaikai maišo mokslams, mūsų vaikai maišo reitingams. Tai vat šitą mes girdėjom milijoną kartų, kad jūsų vaikas mažina pedagogo reitingus ir eikit jūs, kur tiktai norit, bet tiktai nebūkit čia ir visą laiką nori išmesti. Nori išmesti visokiais būdais, siunčia kur tik tai, kad tiktai tu išeitum ir nemaišytum dirbti“, – savo patirtimi dalinosi tėvai, auginantys psichikos sveikatos sutrikimą turintį vaiką.
„Aš turiu du vaikus, du sūnus ir jiems abiem yra nustatyta disleksija, o vyresnėlis dar turi ir dėmesio sutelkimo bėdų. Vyresnėlis mokosi valstybinėje mokykloje, jaunėlis privačioje ir mano patirtys yra labai skirtingos. Valstybinės mokyklos yra pakankamai karčios patirtys. O su privačia katalikiška mokykla, man atrodo, viskas yra gerai“, – patirtis lygino dar vieni iš tyrimo dalyvių.
Mažiau smerkia moterys, jaunesni, turtingesni, turintys aukštesnį išsilavinimą
Tyrimas parodė, kad moterų nuostatos dėl žmonių, turinčių psichikos sveikatos negalią, buvo pozityvesnės ir mažiau stigmatizuojančios nei vyrų. Didesniu palaikymu pasižymėjo didmiesčių gyventojai, žmonės, gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštesnį išsilavinimą.Labiausiai stigmatizuojančiu požiūriu, mažiausia tolerancija žmonėms, turintiems psichikos sveikatos negalią, pasižymėjo bedarbiai ir skurdžiausiai gyvenantys šalies gyventojai, nurodę, kad jiems „neužtenka pinigų net maistui“.Tyrimo dalyviai taip pat dalinosi asmeninėmis patirtimis, kad iš jaunų žmonių sulaukia pozityvesnio požiūrio, taip pat ir kalbant apie psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Jie pasakojo gydymo įstaigose sulaukę raginimų eiti pas jaunesnius, kurie naujai mokosi ir turi kitokį požiūrį, nes vyresnio žmogaus esą jau nepakeisi. Panašiai ir ugdymo įstaigose – tyrimo dalyviai pasakojo, kad jauni pedagogai jau kitaip žiūri į psichikos sveikatos problemų turinčius vaikus, jiems rečiau būdinga tiesiog „nurašyti“ juos kaip neva nemokytinus.
Dirbti kartu sutiktų, bet atsakomybę ribotų
Dauguma šalies gyventojų (53,3 proc.) pritarė požiūriui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys turėtų turėti tokias pačias teises į darbą kaip ir visi kiti žmonės, teigė, kad pasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu (35,8 proc.). Visgi vertinant požiūrį į gebėjimą prisiimti atsakomybę, 41,6 proc. visuomenės narių pritarė teiginiui, kad asmuo, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, turėtų dirbti prisiimdamas tik nedideles atsakomybes.
„Pastarojo teiginio interpretavimas yra nevienareikšmiškas – iš dalies jis atspindi stigmatizuojančią nuostatą, tačiau jis gali būti interpretuojamas kaip socialinės empatijos apraiška su tam tikru paternalizmo poskoniu“, – pastebėjo tyrimo autorės. Švietimo sektoriuje stigmatizavimo dar daugiau nei darbinėje aplinkoje. Tyrimo duomenimis, kas penktas šalies gyventojas (20,9 proc.) pritarė nuostatai, kad psichikos sveikatos sunkumų patiriantys vaikai neturėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje. Trečdalis respondentų ( 29,6 proc.) pritarė požiūriui, kad pagalba sunkumų patiriantiems vaikams turi būti teikiama ne mokykloje, o sveikatos priežiūros įstaigose. Kas antras šalies gyventojas (53,6 proc.) pritarė psichikos sveikatos stigmą atspindinčiai nuostatai, kad jei vaikas mokykloje patiria psichikos sveikatos sunkumų, tėvai bent tą dieną turėtų paimti jį iš pamokų namo.
Turintys daugiau žinių – tolerantiškesni
Tiek tyrimo dalyviai, tiek jo autorės sako, kad jokiu būdu visos patirtys nėra tik blogos – Lietuvoje turime daug empatiškų, jautrių, supratingų žmonių, tačiau vis dar yra apstu problemų, kurias reikia spręsti, reikia edukuoti žmones, kas yra psichikos sveikatos sutrikimai, kur galima kreiptis pagalbos.
Šio tyrimo duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų turi tinkamas, t. y. nestigmatizuojančias žinias apie psichikos sveikatą, teisingai atpažįsta psichikos sveikatos sutrikimus ir žinotų, kur kreiptis pagalbos. Šios žinios yra labiausiai susijusios su tolerantiškomis nuostatomis ir socialiniu palaikymu, taigi psichikos sveikatos žinios labiausiai lemia požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
„Visgi psichikos sveikatos žinios yra menkai susijusios su socialine atskirtimi, stigmatizuojančių nuostatų pasireiškimu darbo aplinkoje, švietimo sistemoje, stigma asmens sveikatos priežiūros sistemoje ir stigma kreipiantis pagalbos. Labiausiai stigmą mažina asmeninės patirties turėjimas, o ne psichikos sveikatos žinios“, – išvadą daro tyrimo autorės.