Kartais norėdami padėti, žmonės siūlo tiesiog mažiau nerimauti, tikina, kad viskas – tik tavo galvoje, bet, deja, iš tiesų ne viskas taip paprasta. Aurelija Auškalnytė, psichologė, „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė primena, kad yra daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti stengiantis padėti sau ar kitam žmogui, patiriančiam sveikatos sutrikimus.
– Ar psichikos sveikatos sutrikimai daro poveikį žmogaus fizinei sveikatai? Jei taip, kaip dažniausiai tai pasireiškia?
– Beveik visada apie fizinę ir psichikos sveikatą kalbame atskirai, nors intuityviai jaučiame, kad viskas labai susiję. Juk viskas vyksta viename ir tame pačiame kūne. Kai peršąlame – dažnai suprastėja ne tik nuotaika, bet apima ir nemalonios mintys. Lėtinės ligos kelia nuolatinį stresą. Ir atvirkščiai, psichikos sveikatos sunkumai tarsi alina fizinę sveikatą.
Nepaisant to, nemažai straipsnių apie psichikos sveikatą vis dar iliustruojama būtent smegenų vaizdu. Tai klaidina, kad mūsų savijauta susijusi tik su tuo, kas vyksta smegenyse. Netgi turime posakį „viskas tik tavo galvoje“ – nerekomenduočiau jo vartoti.
Tyrimai atskleidžia, kad mąstymas apie psichikos sunkumus tik kaip nulemtus smegenų chemijos pokyčių yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas. Tuomet tikimąsi, kad atsiras piliulė, kuri viską sudės į vietas. Tačiau tokiu atveju ignoruojame ne tik kūną, fizinės sveikatos poveikį, bet ir savo pačių žmogiškumą, visą socialinę, kultūrinę aplinką ir jos poveikį.
– Ar psichikos sveikatos sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai, ar jie yra įveikiami kartu?
– Nepaisant to, kad psichikos ir fizinė sveikata labai susijusios, yra priežasčių mąstyti apie jas ir atskirai. Fizinės sveikatos sutrikimus dažnai nustatome pasitelkę kraujo tyrimus, echoskopiją ar kitus konkrečius metodus. Gydymas daugeliu atveju – gana aiškus, konkretus (žinoma, ne visais atvejais).
O štai psichikos sveikatos sutrikimų niekada negali atskleisti kraujo tyrimas. Svarbiausia šiuo atveju žmogaus pasakojimas, kad jis ar ji jaučia kančią. Tai – labai subjektyvu. Kitas svarbus požymis – kad žmogui tampa sunku funkcionuoti, atlikti tuos darbus, kuriuos nori atlikti. Jaunas žmogus gali nebepajėgti mokytis, o vyresnis – dirbti. Gali tapti sunku palaikyti santykius ar užsiimti kitomis svarbiomis sau, prasmingomis veiklomis.
Dėl to mes kalbame apie psichikos sveikatos sutrikimus, o ne ligas. Apie pagalbą, o ne gydymą. Psichikos sveikatos sutrikimų patiriančiam žmogui reikia įvairiapusės pagalbos. Pagalbos dalis gali būti medikamentai, bet pirmiausia svarbi žmogiška pagalba, pagrįsta supratimu. Psichikos sveikatos sutrikimai – dažna patirtis, ji sunki, bet nepaverčia žmogaus „nenormaliu“.
O atsigavimas yra įmanomas visiems. Ką tai reiškia? Labai individualu. Yra žmonių, kurie patiria pasikartojančius, pavyzdžiui, depresijos ar psichozės, epizodus, tačiau gyvena prasmingą gyvenimą, dirba, kuria santykius. Galbūt jie vis geriau mokosi atpažinti sunkumų ženklus, prisitaikyti, rūpintis savimi, priimti savo gyvenimo išskirtinumą. Kitiems žmonėms atsigavimas gali reikšti tai, kad jie tarsi „pasveiksta“ – nebejaučia jokių sutrikimo ženklų ar to, ką psichiatrai vadintų simptomais, pilnai grįžta į gyvenimą.
Visgi į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Visos patirtys veikia mus, mūsų kūną. Yra pastebima, kad net trauminės patirtys, kurios yra siaubingos, gali galiausiai atvesti į potrauminį augimą, pavyzdžiui, gali paskatinti gyvenime labiau orientuotis į savo vertybes, netgi keisti gyvenimo būdą. Bet traumos ar kiti sunkumai gali palikti ir randų, pavyzdžiui, ilgam silpninti imunitetą, paversti mus dirglesniais, netgi palikti mums ilgalaikių virškinimo sistemos ar kitų problemų, su kuriomis tvarkantis reikės nukeliauti visai kitą kelionę.
Tačiau svarbu pažymėti, kad fizinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduria žmonės su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi, nėra kažkokios iš esmės kitokios nei visų.
– Kokie fiziniai simptomai dažniausiai lydi nerimo, depresijos ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus?
– Nerimas yra tokia būsena, kuriai būdinga stipri fiziologinė reakcija, pavyzdžiui, širdies plakimo padažnėjimas, raumenų įtampa, negilus kvėpavimas, gali būti silpnumo pojūtis, gali sutrikti skrandžio veikla. Jei žmogus patiria nerimo sutrikimą – tai reiškia, kad jis ar ji labai dažnai išgyvena nerimo būseną. Kaip veikia fizinį kūną nuolat padidėjęs širdies ritmas ar nuolatinė raumenų įtampa? Gali lemti aukštą kraujospūdį, didinti širdies ligų riziką, lemti galvos skausmus, nugaros problemas ir pan.
Depresija siejama su lėtiniu nuovargiu, miego sutrikimais, apetito pokyčiais. Žmonės, patiriantys depresiją, neretai patiria įvairius skausmus, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.
Psichikos sveikatą, beje, veikia ne tik tos patirtys, kurias galima vadinti „sutrikimais“, t. y., ilgiau trunkantys sunkumai, kurie trukdo funkcionuoti, lydimi stiprios kančios. Kasdieniai kiekvieno žmogaus psichikos sveikatos sunkumai ar iššūkiai taip pat gali lemti poveikį kūnui.
Kas nėra gavę patarimo iš šeimos gydytojos ar gydytojo – „venkite streso“. Aš tikrai esu gavusi tokį patarimą, net iš dantisto. Kiek toks patarimas įgyvendinamas? Kiekviena ir kiekvienas turime ilgą asmeninę kelionę link to „mažiau streso“. Burtų lazdelės nėra. Lygiai taip pat veltui nuskambėtų patarimas žmogui, patiriančiam nerimo sutrikimą – „nustok nerimauti“. Tokie patarimai net gali būti žalingi, nes jie transliuoja nesupratimą. Juk staiga negali imti ir jaustis kitaip. Viskas gerokai labiau komplikuota. Geriau siekime parodyti supratimą, palaikymą – tai gali sumažinti nerimą.
– Ar galima pastebėti, kad konkrečios ligos dažniau pasireiškia žmonėms su tam tikrais psichikos sveikatos sutrikimais?
– Tai, ką aptarėme anksčiau, yra padidėjusi rizika konkrečioms ligoms. Tai gali būti ir netiesioginis poveikis. Štai žmonės, patiriantys depresiją, labai dažnai tampa fiziškai neaktyvūs – štai vien nuo to gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dažnai problema – nualintas imunitetas, nes tai atveria kelius įvairiems susirgimams. Fizinių ligų riziką gali didinti ir psichiką veikiantys vaistai, žalingi įpročiai.
Visgi norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną problemą. Kai žmonės ilgą laiką patiria psichikos sveikatos sutrikimų, aplinkiniai gali ne taip rimtai imti žiūrėti į fizinius nusiskundimus, tarsi vertinti ne taip rimtai, todėl pastebima, kad psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms kartais per vėlai diagnozuojamos fizinės ligos ir pradedamas gydymas. Todėl turėtume vertinti visus fizinius simptomus rimtai, nenurašyti jų tik blogai „psichikos būsenai“ ir įsitikinti, kad tai nėra kitos ligos pradžia. Paprasčiau tariant, nugarą dažnai skauda dėl įtampos ar fizinio aktyvumo stokos, tačiau kartais už to slypi ir išvarža.
– Kaip psichikos sveikatos sunkumai gali paveikti imuninę sistemą?
– Yra išplitęs požiūris, kad sunkumai mus sustiprina. Tačiau taip būna tik kartais, kai sunkumus įveikiame. Kita vertus, psichikos sveikatos sunkumai, skaudžios patirtys, netektys – visa tai galima laikyti ilgalaikiu stresu ir jis tik silpnina imunitetą.
Supaprastinus sudėtingą organizmo veikimo mechanizmą sakoma, kad streso metu organizmas pagamina didelį kiekį kortizolio, kuris mums reikalingas mobilizuotis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tas pats kortizolis slopina imuninės sistemos veiklą.
Vėlgi noriu pabrėžti, kad dalies žmonių kasdienybė yra patirti stresą, patirti sunkumus. Kad padėtum sau atsigauti turi eiti ilgą kelią. Tam reikia ir laiko, o atsitraukti, pavyzdžiui, nuo darbų, ne visiems leidžia finansiniai ar kiti įsipareigojimai. Juk mažus vaikus auginantiems tėvams nepasakysi: ilgiau miegok, nes imunitetą reikia stiprinti – kiekviena situacija individuali. Jokiu būdu negalime nei kitų, nei savęs teisti, kad patiriame stresą ar sunkumus. Reikia ieškoti tarpusavio palaikymo galimybių. Taip pat gali labai praversti psichologinė pagalba bei konkretūs kūno atpalaidavimui skirti pratimai.
– Kaip miego sutrikimai susiję su psichikos sveikata ir kaip jie veikia fizinę sveikatą?
– Psichikos sveikatos sutrikimus gali lydėti ar net išduoti miego sutrikimai. Pavyzdžiu galėtų būti depresija ar nerimo sutrikimai, taip pat šizofrenijos spektro sutrikimai. Miego sutrikimai – tai ne tik negalėjimas užmigti, bet ir dažni pabudimai naktį, atsibudimas anksti, nekokybiškas miegas arba per ilgas miegas.
Kita vertus, miego sutrikimai gali tarsi nuvesti į psichikos sveikatos sutrikimą. Neišsimiegojus prastėja savijauta, sunkiau sutelkti dėmesį, nepasiduoti negatyvioms mintims, gali padidėti dirglumas, svyruoti nuotaika. Vėlgi silpnėja imunitetas, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir pan. Tarsi užsisukame rate.
Todėl žmonėms, kurie patiria su miegu susijusių sunkumų, patarčiau ieškoti įvairiapusės pagalbos. Tiek sprendimų, kurie didintų galimybes išsimiegoti, pavyzdžiui, dienos rutinos valdymas, kvėpavimo pratimai, vaistai, tiek ir ieškoti psichologinės pagalbos. Šiuo metu ji kaip niekad prieinama, pavyzdžiui, visose savivaldybėse galima kreiptis ir į psichikos sveikatos centrus prie poliklinikų, ir į visuomenės sveikatos biurus. Beje, pastaruosiuose dirba ir gerovės konsultantai. Kreipimasis pagalbos– svarbus žingsnis pagalbos sau kelyje.
– Ką galima būtų patarti žmogui, turinčiam psichikos sveikatos sutrikimų, ar jis kaip nors gali sumažinti jų poveikį fizinei sveikatai?
– Sunku duoti patarimus, nes jų universalių nėra. Aš skatinčiau kiekvieną žmogų, turintį psichikos sveikatos sutrikimų ar sunkumų, susidėti kuo didesnį krepšį pagalbos sau priemonių. Ir tame krepšyje turi būti bent 10 būdų, kaip galime pasirūpinti savo kūnu, kai savijauta yra prasta, užplūsta tamsios mintys, bejėgystė, kai nieko nesinori.
Kokie tie būdai gali būti? Viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu – visos sporto rūšys, bet ir pasivaikščiojimai, kai kuriais atvejais siektinas fizinis aktyvumas gali būti ir tiesiog nuėjimas iki dušo kabinos. Taip pat viskas, kas atpalaiduoja – vienam tai bus išsitraukti seniai užmestą mezginį, kitam masažas, knyga, muzika, gilaus kvėpavimo pratimai ir t. t. Viskas, kas susiję su gamta – nuo zylučių lesinimo, laiko su gyvūnais iki tiesiog žiūrėjimo pro langą į horizontą. Galiausiai viskas, kas susiję su mūsų pojūčiais (lyta, rega, uoslė, klausa, skonis), su vaizduote.
Kai jaučiamės blogai – nieko nenorime, sunku gali būti atsistoti, išeiti iš savo minčių. Todėl turime iš anksto ruoštis toms akimirkoms. Daliai žmonių padeda iš anksto susirašyti sąrašą veiklų, kurios atpalaiduoja kūną. Kuo detalesnį sąrašą!
Tokie paprasti dalykai, bet jų pagalba galima ne tik mažinti neigiamą streso ir sunkumų poveikį fizinei sveikatai, bet ir ją stiprinti.