Aptardamas bendrąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, į skaitytojo klausimą dėl darbo sutarties būtinosios sąlygos pakeitimo tvarkos atsako kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas.
Darbo teisiniuose santykiuose pagrindinis dokumentas nurodantis šalių teises ir pareigas yra darbo sutartis. Ją sudaro būtinosios ir papildomos sąlygos. Pagal įstatymo raidę darbo sutarties turinį sudaro sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka. Tam, kad būtų tinkamai sudaryta darbo sutartis, šalys privalo susitarti dėl būtinųjų darbo sąlygų.
Sutartyje nenurodžius būtinųjų sąlygų, sutartis laikoma nesudaryta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 95 straipsnio 4 dalimi šalims leidžiama sulygti ir dėl kitų sutarties sąlygų, pavyzdžiui, išbandymo, profesijų jungimo. Tokios sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų, todėl jos vadinamos papildomomis.
Vis dėlto, jeigu buvo susitarta dėl sutarties sąlygų, nesvarbu, ar jos būtinosios, ar privalomosios, darbo sutarties šalims jos yra vienodai privalomos.
Vadovaujantis DK 95 straipsnio 1 dalimi sutarties šalys yra įpareigotos nurodyti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, t. y.: darbuotojo darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją, struktūrinį padalinį); darbo funkciją (tam tikra profesiją, specialybę, kvalifikacijos darbą ar tam tikras pareigas).
Šios DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sąlygos, būtinos bet kokiai darbo sutarčiai sudaryti.
Įprastinėms darbo sutartims nėra taikomi papildomi reikalavimai dėl kitų būtinųjų sutarties sąlygų, tačiau DK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos.
Pavyzdžiui, gali būti numatomos kitos būtinosios sąlygos, tikslingai sudarant tam tikros rūšies sutartį. Darbo subjektams sudarant sezoninę ar terminuotą sutartį, būtinoji sąlyga yra sezono ar termino, kokiam laikotarpiui sudaroma sutartis, nurodymas. Priešingu atveju, jeigu nebus aptartas sutarties galiojimo terminas, bus laikoma, kad sudaryta neterminuotoji sutartis.
Pažymėtina, kad tiek būtinosios, tiek papildomos darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos, tačiau skiriasi jų keitimo tvarka bei reikalavimai. DK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtinosios sąlygos gali būti keičiamos tik esant išankstiniam rašytiniam darbuotojo sutikimui.
Darbuotojo sutikimo buvimas yra esminis reikalavimas norint pakeisti būtinąją darbo sutarties sąlygą. Būtinųjų sąlygų pakeitimas nesant darbuotojo sutikimui galimas tik išimtiniais atvejais.
Pagal DK 121 straipsnio 1 dalį darbdavys gali keisti būtinąsias sąlygas esant gamybinei avarijai, siekiant užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui, kilus gaisrui ar kitais ypatingais, iš anksto nenumatytais atvejais.
Darbdaviui rekomenduojama pasiūlymą dėl darbo sutarties būtinosios sąlygos pakeitimo pateikti darbuotojui raštu, nurodant protingą terminą, skirtą darbuotojui apsispręsti ir savo atsakymui pateikti. Tokiu būdu darbdavys užtikrinamas, kad darbdavio pasiūlymas ir jo turinys darbuotojui žinomi, darbuotojas informuotas.
Jeigu darbuotojas sutinka dėl būtinosios sąlygos pakeitimo, jis gali pareikšti savo sutikimą dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo raštu pateikdamas atsakymą į darbdavio būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimo pasiūlymą.
Tačiau siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo, darbuotojui sutinkant su darbdavio pasiūlymu, gan dažnai tiesiog sudaromas susitarimas prie darbo sutarties su keičiama sąlygą. Taip išreiškiamas sutikimas dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimo. Tačiau rekomenduotina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą dėl būtinosios sutarties sąlygos keitimo, taip išvengiant papildomų rizikų, jei atsirastų ginčų dėl sutarties keitimo ar pakeistos sutarties vykdymo.
Būtinosios sąlygos pasikeitimas įsigalioja nuo to momento, kurį apsibrėžia abi šalys, tačiau ne anksčiau nei pareikštas darbuotojo sutikimas.
Jei šalys susitardamos dėl sąlygos pakeitimo įsigaliojimo momento konkrečios datos nenumato, pasikeitimas įsigalioja nuo darbo sutarties pakeitimo pasirašymo dienos. Susidarius tokiai situacijai, kai pasibaigus pasiūlymo pakeisti būtinąją darbo sutarties sąlygą terminui, darbuotojas nesutinka arba neišsako savo pozicijos, nors pasiūlymas jam buvo įteiktas, darbdavys gali palikti darbuotoją eiti pareigas pagal tas pačias sąlygas, nekeičiant darbo sutarties arba tenkinant DK 129 straipsnio sąlygas ir įspėjimo terminus, nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus darbuotojo pareigybei, atlygis jam neturėtų mažėti, nesant darbuotojo sutikimo. Keičiantis darbo apmokėjimo sąlygoms darbdavys pakeitimus gali įforminti tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui, kuomet norima mažinti darbo apmokėjimo sąlygas (DK 120 straipsnio 3 dalis).
Kontoros D LEGALS teisininkas atkreipia dėmesį, kad DELFI skaitytojo nurodytu atveju keičiasi tik darbuotojo pareigos. Tokiu atveju sudaryti naujos darbo sutarties nereikia.
Pareigybės, kuri yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, pakeitimui pakanka išankstinio raštiško darbuotojo sutikimo dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo pagal darbdavio pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarties nutraukimas sukurią situaciją, kuomet darbo teisiniai santykiai nutrūksta, tad tokiu atveju nebelieka buvusių darbo santykių tęstinumo pakeistomis sąlygomis.
Nutraukus darbo sutartį darbdaviui nekyla pareiga sudaryti naują sutartį, todėl skaitytojo nurodytu atveju sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sudarymas tik galimai apsunkintų darbo santykius. DK numatytas pareigybės pakeitimo procesas yra nesudėtingas ir efektyvus jau sudarytos darbo sutarties pakeitimas paliekant ją galioti ir išsaugant pakeistus darbo teisinius santykius.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.