Į DELFI skaitytojo klausimą, ar teisus darbdavys, nemokėdamas darbuotojui už darbą poilsio, švenčių dienomis bei už viršvalandžius, atsako verslo teisės kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 150 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje (40 valandų per savaitę), 145 (sutrumpintas darbo laikas), 146 (ne visas darbo laikas) straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse (suminė darbo laiko apskaita) nustatytą darbo laiko trukmę.
Atkreipiamas dėmesys, jog tam, kad darbo valandos būtų laikomos viršvalandžiais, neužtenka vien tik didesnio valandų skaičiaus, dar reikia, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš žemiau pateiktų viršvalandžių skyrimo pagrindų:
1) Darbdavio paskyrimas dirbti viršvalandinius darbus, vadovaujantis DK 151 straipsniu;
2) Rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandinius darbus;
3) Rašytinis darbuotojo prašymas dirbti viršvalandinius darbus.
Taigi, darbuotojui savavališkai pasilikus darbe dirbti ilgiau negu nustatytas darbo laikas, jo darbas nebus savaime laikomas viršvalandiniu. Jis turi būti pateikęs prašymą arba davęs sutikimą dirbti viršvalandžius arba turi turėti darbdavio paskyrimą dirbti viršvalandinius darbus. Tik tokiais atvejais viršvalandžiai būtų fiksuojami ir darbdaviui atsirastų pareiga už juos sumokėti nustatytą valandinį tarifą, t.y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio arba mėnesinės algos.
D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, jog tam tikrais atvejais viršvalandinis darbas gali būti apmokamas ir kaip paprastas darbo laikas.
Vadovaujantis DK 150 str. 5d., viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Pažymėtina, jog viršvalandiniu darbu nelaikomas ne kiekvieno darbdavio pavedimo vykdymas viršijant normalų darbo laiką, bet tik kai vykdomos tiesioginės administracijos pareigūnų darbo funkcijos. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Pabrėžtina, jog į tokius sąrašus reikėtų įtraukti tik tuos administracijos pareigūnus, kurie gali santykinai savarankiškai organizuoti savo darbą, tai yra jų darbas nebūtų tiesiogiai susijęs su kasdieniu darbdavio nurodymų vykdymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 150 str. 5d. nuostata nereiškia, kad administracijos pareigūnai neturi jokių maksimalaus darbo laiko ar minimalaus poilsio garantijų. Tai, kad administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu, reiškia, kad tokiam darbuotojui nebus mokamas didesnis darbo užmokestis, tačiau maksimalios 48 valandų darbo savaitės garantija, darbo kodekse nustatytas minimalus poilsio laikas bei kitos garantijos, nustatytos DK, išliks.
Galima daryti išvadą, jog tam, kad būtų galima pritaikyti DK 150 str. 5 dalį, reikalinga dvejų pagrindinių sąlygų visuma. Pirma – darbuotojas turi būti administracijos pareigūnas, antra – šios pareigos yra įtrauktos į pareigų sąrašą kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos apraše, kaip tokios pareigos, už kurias nėra mokamas viršvalandinis tarifas.
Konkrečioje situacijoje verslo teisės kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pataria išanalizuoti įmonės kolektyvinę sutartį ir/ar darbo tvarkos taisykles ir išsiaiškinti ar minėtuose dokumentuose yra nustatyti administracijos pareigūnai, kuriems įmonė nemoka viršvalandinio tarifo. Taip pat atkreipti dėmesį, ar minėtam sąraše yra skaitytojo užimamos padalinio vadovo pareigos.
Atsakydama į antrą klausimo dalį, D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė mano, jog galima išskirti dvi situacijas, kada darbdavys privalo mokėti dvigubą atlyginimą darbuotojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir vieną situaciją, kada darbdavys to daryti neprivalo.
1. Kai yra dirbama poilsio ar švenčių dieną ne pagal grafiką
Pagal DK 194 str. 1d. už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Ši norma reiškia, kad jei darbuotojas, dirbęs poilsio ar švenčių dieną (ne pagal grafiką), pageidavimo gauti kompensaciją neišreiškia arba prašo už darbą mokėti pinigais, mokamas dvigubas jam taikomas valandinis arba dieninis atlygis.
2. Kai yra dirbama švenčių dieną pagal grafiką
Pagal DK 194 str. 2d. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Jei dirbama pagal grafiką, konkretus mokėjimo už tokį darbą dydis nustatomas kolektyvinėse arba darbo sutartyse arba pagal kitus vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus. Tokiu atveju padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną nepašalina pareigos suteikti poilsio dienas pagal grafiką.
3. Kai dirbama poilsio dieną pagal grafiką
Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reguliavimas yra neaktualus tuo atveju, kai darbuotojas dirba pagal grafiką. Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tik apmokėjimą už darbą švenčių dieną pagal grafiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso normas, yra konstatavęs, kad pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai tik tuo atveju, kai darbas poilsio dienomis nenumatytas pagal grafiką, o dirbant poilsio dienomis pagal darbo grafiką dvigubas apmokėjimas už darbą negali būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004).
Apibendrinant D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė išskiria tris galimas apmokėjimo už švenčių ir/ar poilsio dienas situacijas:
1) Dirbama poilsio ir švenčių dienomis ne pagal grafiką – darbdavys privalo mokėti dvigubą valandinį ar dieninį tarifą.
2) Dirbama švenčių dienomis pagal grafiką – darbdavys privalo mokėti ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį.
3) Dirbama poilsio dienomis pagal grafiką - dvigubas apmokėjimas už darbą negali būti taikomas.
Vis dėlto, norint skaitytojui pasiūlyti palankiausią situacijos sprendimo būdą, reikėtų individualiai paanalizuoti pateiktą atvejį, atsižvelgiant tiek į individualią darbuotojo teisinę padėtį, tiek į darbdavio veiklos bei išleistų norminių aktų specifiką.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į verslo teisės kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.