Aptardamas kasmetinių atostogų skyrimo ir kompensavimo sąlygas, į DELFI skaitytojo klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas.
Visų pirma, reikia paminėti, kad kasmetinių atostogų sąvoką bei jų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK). DK 165 straipsnyje kasmetinės atostogos apibrėžiamos kaip kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.
Nagrinėjant klausimą dėl kasmetinių atostogų panaudojimo darbo santykių pasibaigimo atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog DK yra numatytas ne vienas kasmetinių atostogų panaudojimo būdas baigiantis darbo santykiams.
Kaip rašoma DK 175 straipsnyje, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Taigi, nusprendus išeiti iš darbo, kasmetinės atostogos gali būti išnaudojamos kaip poilsio dienos, už tai gaunant vidutinį darbo užmokestį. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.
DK taip pat nurodoma, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata suprantama ne kaip draudimas išmokėti kompensaciją darbo santykių pasibaigimo atveju, bet kaip draudimas išmokėti kompensaciją už kasmetines atostogas tęsiantis darbo santykiams.
Taigi, galimybė gauti kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas yra ir ją numato DK 177 straipsnio 1 dalis, kurioje rašoma, kad darbo santykių pabaigos atveju, jei darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
Kontoros D LEGALS teisininkas pažymi, kad piniginės kompensacijos sąlygas ir jos skyrimo tvarką numato DK 177 straipsnio 2 dalis. Joje nurodyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
Pažymėtina, kad DK 177 straipsnyje yra numatyta, jog kompensacija gali būti mokama už neišnaudotas kasmetines atostogas tik už praėjusius trejus metus. DK numatyta, jog darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d.
Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Taigi, darbuotojai išeinantys iš darbo iki 2015 m. gruodžio 1 d., turi teisę gauti kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Svarbu paminėti tai, kad kompensacija būtų mokama ne už visas septyniasdešimt dienų, kaip nurodyta DELFI skaitytojo klausime, nes į kompensacijos sumą yra įskaitomos tik darbo dienos.
Norint panaudoti didžiąją dalį atostogų, vertėtų jas išnaudoti kaip poilsio dienas. DK 172 straipsnyje nurodoma, kad darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Ši nuostata reiškia, kad kitos dienos gali būti išnaudojamos poilsiui darbo dienomis, taip išsaugant daugiau sukauptų dienų, pvz.: atostogaujant nuo pirmadienio iki penktadienio.
Darytina išvada, kad nepanaudotas kasmetines atostogas išnaudojant kaip poilsio dienas, iš septyniasdešimt turimų dienų, šešiasdešimt šešias galima ilsėtis darbo dienomis, o renkantis kompensaciją bus apmokama tik apie penkiasdešimt neišnaudotų darbo dienų. Taigi, atostogaujant galima panaudoti daugiau priklausančių atostogų. Pabrėžtina, kad aukščiau minėtos DK normos yra taikomos darbuotojams, dirbantiems tiek privačiose, tiek ir valstybinėse įmonėse, jei yra dirbama pagal darbo sutartį.
Įvertinęs aptariamą situaciją, kontoros D LEGALS teisininkas skaitytojui, norinčiam gauti kompensaciją išeinant iš darbo, pataria pasinaudoti atostogomis kaip poilsio dienomis, jei norima pasinaudoti beveik visomis sukauptomis atostogomis arba rinktis kol kas egzistuojančią galimybę iki 2015 m. gruodžio 1 d. gauti kompensaciją už sukauptas kasmetines atostogas per visus dešimt metų, nes suėjus šiam terminui kompensacija bus mokama tik už paskutinius trejus metus.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.