Į DELFI skaitytojo klausimą atsako D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas.
Darbo kodekse (DK) yra nustatyta, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.
Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Taip pat nurodoma, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.
Tačiau jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
DK 138 straipsnio pagrindu ribojama nutraukti darbo sutartį, dėl įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimo.
Svarbu paminėti, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai nutraukti darbo santykius siejami ne tik su įmonės reorganizavimu, bet ir su verslo ar jo dalies perdavimu. Situacijoje, kai įkuriama dukterinė įmonė ir į ją perkeliami darbuotojai iš patronuojančios (pagrindinės) įmonės, reikia atsižvelgti, ar yra perduodamas verslas ar jo dalis, nes nuo to priklauso, ar naujas darbdavys perims teises ir pareigas, kylančias iš darbo santykių, ar neperims.
Kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas pažymi, jog DK nėra išdėstyta, ką reiškia sąvoka „verslo ar jo dalies perdavimas“ ir kaip ji turėtų būti suprantama DK 138 straipsnio kontekste, todėl aiškinant šią sąvoką svarbios Direktyvos (ES Tarybos direktyva 2001/23/EB) nuostatos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti kriterijai.
Tuo atveju, kai įmonė reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo.
Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas.
Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobūdžio aplinkybių, sudarančių DK nustatytą pagrindą nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis DK normomis, pvz., DK 129 straipsniu, pagal kurį darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
Jeigu naujoji dukterinė įmonė nebūtų pripažinta kaip perimanti tam tikrą verslo dalį iš pirminės įmonės, tada perkėlimas į naują įmonę prieš tai atleidžiant iš pirmosios galimas, tačiau tokiam atleidimui taikomi bendrieji DK reikalavimai, susiję su išeitinėmis išmokomis ir kitais atsiskaitymais su atleidžiamu darbuotoju, taip pat turi būti išmokamos darbuotojui priklausančios sumos – darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Darbuotojo sukauptas nepanaudotas kasmetines atostogas galima perkelti į naują dukterinę įmonę, kai tokia įmonė perima verslą ar jo dalį arba kai sudaromas darbdavių susitarimas, aptariantis tokias sąlygas. Tokiais atvejais naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas.
Atsakant į skaitytojo klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad apskritai įmanomos abi situacijos – ir tai, kad perkeliant darbuotoją į kitą įmonę išmokamos kompensacijos už sukauptas kasmetines atostogas, ir tai, kad kompensacijos neišmokamos, tačiau sukauptos kasmetinės atostogos yra perkeliamos.
Jeigu nagrinėjamoje situacijoje nėra aišku, kaip darbdavys įformino šiuos pasikeitimus, pirmiausia patartina su klausimais kreiptis į senąjį ir naująjį darbdavį ir problemą spręsti geranoriškai.
Paaiškėjus, kad darbuotojo teisės buvo pažeistos, t.y., kompensacija už sukauptas kasmetines atostogas nebuvo išmokėta nutraukiant darbo sutartį su senuoju darbdaviu ir sukauptos kasmetinės atostogos neperkeltos į naujo darbdavio įmonę, darbuotojas turėtų kreiptis į senąjį darbdavį su atitinkamu reikalavimu, o nepavykus susitarti ir esant ginčui – ginti savo pažeistas teises įstatymu nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.