Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Galiojantys įstatymai numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, darbuotojo pareiškimu arba darbdavio iniciatyva. Esant minėtai situacijai darbo sutartis gali būti nutraukta keliais būdais.

Pirma, šalys gali susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu. Tokiu atveju darbuotojas ir darbdavys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame numatoma nuo kada nutraukiama darbo sutartis, taip pat aptariamos kitos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (darbo užmokesčio ir kompensacijų išmokėjimo, nepanaudotų atostogų suteikimo klausimai ir panašiai). Susitarime be kita ko gali būti pažymėta, kad sutartis nutraukiama dėl darbuotojo neįgalumo.

Antra, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo vienašališku pareiškimu. Darbo kodeksas numato, kad apie tokį darbo sutarties nutraukimą darbuotojas privalo pranešti darbdaviui ne mažiau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Tačiau, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, taikomas ne keturiolikos, o trijų darbo dienų įspėjimo terminas.

Suėjus įspėjimo terminui darbuotojas nutraukia darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir pilnai atsiskaityti su darbuotoju. Darbo sutartis be jokio įspėjimo termino turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti darbo. Rašydamas darbdaviui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojas turėtų nurodyti, kad darbo sutartis nutraukiama dėl neįgalumo ir pridėti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Aleksandras Kovalevskis
Darbo kodeksas nustato ir daugiau garantijų sergantiems darbuotojams. Pavyzdžiui, jei darbuotojas, neteko darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesines ligos, darbo vieta ir pareigos jam paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas.

Darbuotojui susižalojus ne darbe, darbo vieta ir pareigos jam paliekamos, jeigu jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių.

Darbovietėje sužaloti arba profesine liga sirgę darbuotojai taip pat įgauna pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai darbovietėje dėl ekonominių, technologinių ar struktūrinių priežasčių yra mažinamas darbuotojų skaičius. Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui draudžiama įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą jo laikino nedarbingumo laikotarpiu.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)