Nors teismų sprendimų komentavimo koncepcija nėra nauja Lietuvos teismų praktikoje, tačiau stiprinti teisėjų gebėjimus viešai kalbėti būtina nuolat, rašoma pranešime spaudai.
„Jau tapo įprasta, kad teisėjai po sprendimo proceso dalyviams papildomai paaiškina motyvus, atsako į klausimus, tačiau pastangų gerinti teisėjų komunikacijos kokybę niekada nebus per daug. Taip pat kaip ir gebėjimų bendrauti su žiniasklaida, ypač rezonansinėse bylose, kurios kelia visuomenės susidomėjimą,“ – pažymėjo S. Rudėnaitė.
Nors vis dar kyla diskusijų, ar teisėjams dera komentuoti sprendimus, ar tai nesukelia papildomų interpretacijų ir taip nepažeidžia teismų nepriklausomumo principo, Teisėjų tarybos pirmininkė teigia, kad tai darant profesionaliai ir laikantis teisėjų etikos reikalavimų rizikos pažeisti teisėjų nepriklausomumą nelieka. Tačiau ji pažymi, kad siekiant komentuoti profesionaliai, būtini tam tikri įrankiai ir pasiruošimas.
„Bylos baigtį ir sprendimo motyvus komentuojantys teisėjai turi žinoti, kaip tą daryti profesionaliai ir oriai. Specialios žinios ir įgūdžiai, komunikacijos ekspertų pagalba teisme rengiantis komentuoti sprendimą, na ir žinoma vėliau jau įgyta praktika padeda jaustis užtikrintai, jog komentaras nesukels streso, painiavos ir žmonių pasipiktinimo“, – pažymėjo S. Rudėnaitė.
Lietuvos teismų sistemoje dirbusi, mokymus apie komunikaciją Lietuvos ir kitų šalių teisėjams vedanti agentūros „Good to know“ partnerė Živilė Navickaitė-Babkin sakė, kad teisėjo darbas nesibaigia bylos nagrinėjimu.
„Komunikavimas su proceso šalimis ir sprendimo paaiškinimas, taip pat gebėjimas bendrauti su žiniasklaida – viena svarbiausių teisėjo kompetencijų, kurių, deja, teismuose trūksta. Nei teisės studijų metais, nei kituose teisėjų karjeros etapuose ši kompetencija nėra ugdoma,“ – apie problemos šaknis kalba komunikacijos ekspertė.
„Lietuvoje vis daugiau teisėjų, kurie supranta teisėjų komunikacijos svarbą ir teisėjų atsakomybę už visuomenės pasitikėjimą teismais. Šias patirtis norisi perduoti ir kitų šalių teisėjams, kurie dar turi tam tikrų abejonių. Šiuo metu baigiame įgyvendinti Ukrainos teismų komunikacijos gebėjimų stiprinimo projektą, didelį dėmesį dirbdami su Ukrainos teismais skyrėme būtent teisėjų mokymui ir komunikacijos kompetencijų stiprinimui. Malonu, kad Lietuvos patirtys yra priimamos ir taikomos“, – sako teismų komunikacijos ekspertė Ž. Navickaitė-Babkin.
Tam, kad teisėjai jaustųsi užtikrintai komunikuodami, būtina žinoti komunikacijos principus, taisykles, kaip pasiruošti žinutę, kaip elgtis teikiant komentarą, duodant interviu.
„Diskusijose su Ukrainos teisėjais kalbame, kas trukdo norą komunikuoti paversti aktyviu įsitraukimu į bendradarbiavimą su žiniasklaida. Dažniausiai atsakymas gana paprastas ir aiškus – baimė tą padaryti nekokybiškai, prarasti autoritetą, sukelti dar didesnį rezonansą. Ir tam yra priežasčių, nes tikrai yra buvę ir nesėkmingų bandymų. Todėl į pagalbą rekomenduojame pasitelkti specialistų patarimus ir praktinius įrankius“, – pažymėjo Ž. Navickaitė-Babkin.
