Negalėčiau ginčytis – šilų dzūkai ir šiemet jaučiasi gamtos nuskriausti. Net kai vasara tokia, kad stichine sausra nė nekvepia, o po kelių kaitresnių dienų būtinai atgaivina vasariškos liūtys, grybautojai iš Varėnos, Merkinės ir Marcinkonių miškų parsineša tik voveraičių. O tikrais grybais (cikriniais) šiame krašte vadinamus baravykus mato tik feisbuko grybautojų grupėse.
„Mes esam dzūkai, grybų karaliai...“ – giedojome XX a. pabaigoje, bet šį dešimtmetį karūną turėtumėm atiduoti žemaičiams. Drauge su teise rengti nacionalinę Grybų šventę ir oficialų Lietuvos grybavimo čempionatą.
Varėniškiai už tokį piktžodžiavimą mane uždaužytų kašikais, nes jiems Grybų šventė svarbesnė už Kalėdas, Velykas ir abi Nepriklausomybės dienas kartu sudėjus. Tačiau ne iš gero tos šventės datą yra priversti kilnoti. Viskas buvo beveik gerai, kai svečius į Varėną užbaigti grybavimo sezono kviesdavo paskutinį rugsėjo savaitgalį. Bet tada užgriuvo COVID-19 pandemija ir 2020 metais Grybų šventę teko visai atšaukti, o jos rėmėjams – grąžinti pinigus. Nesėkmės tęsėsi ir 2021 m., kai pavyko surengti tik Lietuvos grybavimo čempionatą Margionyse, o pati šventė Varėnoje vėl neįvyko.
