Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje sukčių auka tapusi mergina yra priversta atlyginti jų padarytus nuostolius – teisėjai nusprendė, kad „bet kuris vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo“ turi suvokti, kad sudaro sąlygas kitiems asmenims veikti neteisėtai, todėl taip pasielgdamas privalo prisiimti savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes.
Į teismą Vilniuje gyvenančią Liną B. padavė ir atlyginti padarytą turtinę žalą paprašė Alytaus rajone gyvenanti moteris – ši į jos sąskaitą buvo pervedusi 235 eurus už žaidimų konsolę „Playstation 5“ (Ps5), tačiau jos taip ir negavo.
Bylą dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo iškėlusi moteris savo ieškinyje nurodė, kad jos nepilnametis sūnus socialinio tinklo „Facebook“ skiltyje „Marketplace“ surado skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę ir jos, mamos, paprašė nupirkti dovanų artėjančių Kalėdų proga.
„Iš sūnaus telefono „Messenger“ programėlėje parašiau žinutę skelbimą patalpinusiam asmeniui, paklausiau apie parduodamą prekę, jos būklę, ar ji be defektų, – teismui aiškino ieškinį pateikusi moteris. – Man atsakiusi mergina nurodė, kad prekė yra be defektų, o ji pati yra iš Skuodo, todėl parduodamą konsolę apžiūrėti galima tik pas ją atvykus į Skuodą. Skelbime buvo nurodyta prekės kaina 255 Eur. Po trumpų derybų pardavėja sutiko padaryti kalėdinę nuolaidą ir parduoti Ps5 už 235 Eur.“
Anot ieškovės, netrukus ji skelbimą patalpinusiai merginai nusiuntė paštomato, į kurį turėtų būti atsiųsta žaidimų konsolė, duomenis, o ši pažadėjo ją išsiųsti į nurodytą paštomatą.
„Tą pačią dieną į jos nurodytą sąskaitą „Swedbank“ sąskaitą pervedžiau pinigus, ji man patvirtino, kad gavo pinigus, o pasibaigus darbo dienai pažadėjo konsolę išsiųsti, – ieškinyje nurodė Alytaus rajono gyventoja. – Bet taip jau atsitiko, kad ji dingo – negavau jokios žinutės, siuntos kodo, apskritai jokios informacijos. Kitą dieną jai bandžiau išsiųsti žinutę per „Messenger“ programėlę, tačiau pardavėjos paskyra jau buvo panaikinta, o žinutės neišsisiuntė. Paskui pamačiau, kad yra panaikintas ir skelbimas.“
Moteris neslėpė, kad iš karto suprato, jog buvo apgauta, todėl nieko nelaukdama kreipėsi į Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.
„Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, netrukus buvau pripažinta nukentėjusiąja, o ikiteisminis tyrimas vyksta iki šiol, nusikalstama veika perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą“, – aišklino ji.
Nelaukdama tyrimo baigties moteris savo iniciatyva kreipėsi į „Swedbank“ ir paprašė atšaukti pavedimą arba sudaryti galimybę susigrąžinti pinigus, bet bankas informavo, kad pavedimas jau negali būti atšauktas bei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog pinigus ši pinigus pervedė visai į kito vardo ir pavardės sąskaitos. O ši sąskaita priklausė Linai B.
Tuomet ji, nors jau ir buvo iškėlusi baudžiamąją bylą, kreipėsi į teismą civiline tvarka ir iš Linos B. paprašė priteisti gautus pinigus, o teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš pinigus gavusios merginos ne tik skolą, bet metines procesines palūkanas. Bet Lina B. šį įsakymą užginčijo, todėl Alytaus rajono gyventoja buvo priversta teismui pateikti ieškinį.
Anot jos, pinigus gavusi Lina B. teisinosi, kad ją esą apgavo nenustatyti tretieji asmenys, kurie pasinaudojo jai priklausančia banko sąskaita, žinodami, jog ši prekių neperduos, o ji pati dėl to yra nekalta.
„Tarp mūsų susiklostę santykiai teisiškai kvalifikuotini pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, nes Lina B. siūlė parduoti konkrečią prekę už konkrečią kainą, o aš, pirkėja, su tokiu pasiūlymu sutikau, sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, „Messenger“ žinutėmis, todėl darytina išvada, kad ji pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigą perduoti daiktą pirkėjui“, – ieškinį pateikusi moteris pažymėjo, kad net jeigu ir būtų įrodyta, jog Lina B. buvo suklaidinta ar apgauta trečiųjų asmenų, tai neturi įtakos jos atsakomybei, nes pirkimo ir pardavimo sutartį ši sudarė savo vardu ir nebuvo nieko užsiminusi, kad veikia kitų asmenų vardu kaip tarpininkė ar pan.
Tuo metu atsakove patraukta Lina B. teismui aiškino, kad tiek ji, tiek ieškinį pateikusi moteris buvo apgautos tų pačių nusikaltėlių.
„Nusikaltėliai mane apgavo apsimesdami teisėtais verslininkais ir prašydami pagalbos administruojant pavedimus, o ieškinį pateikusią moterį jie apgavo apsimetę parduodantys prekę, nurodę šiai už ją sumokėti į mano sąskaitą, tačiau prekės neperdavė ir pasislėpė“, – aiškino ji.
Lina B. nurodė, kad vieną dieną naršydama „Facebook“ pamatė skelbimą: „Siūlau papildomą darbą su drabužiais. Darbas iš namų. Moku kas savaitę“.
„Susidomėjau šiuo skelbimu ir parašiau, su manimi labai greitai susisiekė mergina, kuri paaiškino, kad ji neva yra verslininkė, prekiauja daiktais per interneto platformas ir ieško pagalbininko, kuris galėtų administruotų pavedimus už jos internetu parduodamus daiktus.
„Ji teigė, kad kitiems pirkėjams parduos daiktus, jiems nurodys, jog šie pervestų pinigus į man priklausančią banko sąskaitą, o aš turėsiu jai sumokėti 90 proc. nuo gautų sumų, sau galėsiu pasilikti 10 proc. kaip atlygį už darbą administruojant pavedimus, – aiškino Lina B. – Neįtardama nieko neteisėto, galvodama, kad tikrai tokia mergina egzistuoja ir tikėdama, jog ji yra verslininkė, sutikau pagelbėti jos versle administruojant pavedimus. Tačiau po keleto transakcijų man kažkas pasirodė įtartina, nes man priklausanti banko sąskaita buvo blokuojama. Kilus abejonėms, kad kažkas yra negerai, parašaiu verslininke prisistačiusiai merginai, kad su ja stabdau bendradarbiavimą, pasiūliau pasiieškoti kitų pagalbininkų. Ir tik vėliau sužinojau, kad tokia mergina neegzistuoja, jos vardu „Facebook“ platformoje veikė sukčiai, kurie apgaudinėjo žmones.“
Lina B. pažymėjo, kad naudą gavo apgavikai, kurie ją tiesiog „pakišo“ pirkėjams kaip sąskaitos savininkę, žinodami, jog prekių neperduos.
„Už žaidimų konsolę man buvo perversti 235 Eur, aš jokio prašymo pervesti pinigus nedaviau, jokios prekės nežadėjau, moteris, kuri pirko konsolę, su manimi išvis nebuvo bendravusi“, – Lina B. tikino, kad sukčiams pervedė 90 proc. nuo gautos 235 Eur sumos, o 10 proc. pagal susitarimą pasiliko sau kaip atlygį už pagalbą administruojant pavedimus.
Šią pinigų sumą – 23,50 Eur – ji sugrąžino moteriai, kuri norėjo savo vaikui nupirkti žaidimų konsolę.
Lina B. taip pat piktinosi, kad jai bylą iškėlusi Alytaus rajono gyventoja „pasiskundė visuomenininku ir aktyviu visuomenės veikėju“ prisistatančiam vienam asmeniui, kuris sužinojęs apie šią istoriją ją ėmė įžeidinėti „Facebook“ platformoje: „Jis mane tapatino su nusikaltėliais, taip pat mane šmeižė, aiškino, kad aš esą priklausau organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms ir darau nusikaltimus, neva apvogiau ieškinį pateikusios moters vaiką, mane vadino „sukčiuviene“, nurodė, jog užsiimu sukčiavimais, suku aferas ir pan., dėl to jis viešai skelbė mano nuotrauką, be mano sutikimo, dėl to buvau iškėlusi bylą, o teismas nusprendė, kad šis asmuo pažeidė mano teisę į atvaizdą bei paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias bei pažemino mano garbę ir orumą.“
Tiesa, Lina B. pažymėjo, teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, bet tai parodo, kad tiek ji pati, tiek žaidimų konsolės negavusi moteris tapo sukčių aukomis.
Tuo metu teisėjai, išnagrinėję pinigus už Ps5 sumokėjusios, bet jos taip ir negavusios moters ieškinį konstatavo, kad Lina B. privalo grąžinti visus pinigus, kurie buvo pervesti į jai priklausančią banko sąskaitą.
Anot jų, bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog tiek pardavėją, tiek pirkėją siejo pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau nutarė, kad yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos.
„Atsakovė nenurodė ir neįrodė jokio teisėto pinigų gavimo iš ieškovės pagrindo, todėl egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos dėl atsakovės praturtėjimo dėl ieškovės veiksmų ir ieškovės sąskaita“, – nurodė Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė.
Anot teismo, neteisėtai pinigus gavusi Lina B. privalėjo juos sugrąžinti pervedusiai moteriai, o ši neturėjo teisėto pagrindo juos pervesti kitiems asmenims.
„Tuo tarpu tai, kad atsakovė šią sumą, neturėdama teisės disponuoti gautais pinigais, pervedė kitiems asmenims, o ne grąžino ieškovei, nereiškia, kad šių pinigų atsakovė negavo ir neprivalo jų grąžinti juos pervedusiai ieškovei“, – pabrėžiama įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Civilinio kodekso nuostatos numato, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą asmeniui kyla nuo to momento, kai jis šį turtą įgyja, neturėdamas tam teisėto pagrindo: „Nustačius, jog atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, atsakomybė prieš ieškovę tenka būtent atsakovei“.
Be to, pabrėžė teisėjai, net jeigu ir Lina B. pinigus pervedė sukčiams, tai nesumažina jos atsakomybės, nes būtent ji sau pasiliko 10 proc. nuo gautos sumos, o likusią sumą pervedė tretiesiems asmenims.
„Atsakovė neįrodė, nei kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo sumą iš ieškovės, nei kad gautos ginčo piniginės lėšos pagrįstai turėjo būti pervestos tretiesiems asmenims, be to, šiuo klausimu aktualus atsakovės veiksmų vertinimas protingumo ir rūpestingumo aspektais – bylos aplinkybių visuma patvirtina išvadas, kad bet kuris vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje pačioje situacijoje negalėjo nenumatyti, kad sudaro sąlygas kitiems asmenims neteisėtai veikti, todėl atsakovė turi prisiimti savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes.“
Teismas nesutiko ir su Linos B. pozicija, kad atsakomybę dėl kilusios žalos prisiimti turi pati konsolę vaikui nupirkti norėjusi motina, nes esą ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi.
„Atsakovės teigimu, tai pasireiškia tuo, jog ieškovė norėjo nusipirkti „Playstation 5“ konsolę už labai mažą kainą, neatitinkančią rinkos kainos – šiuo atžvilgiu iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovė teiravosi, ar konsolė turi defektų, tačiau nebuvo važiuojama jos apžiūrėti dėl per didelio atstumo“, – teismo teigimu, būtent dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog konsolė buvo pardavinėjama pernelyg pigiai, o ieškovė elgėsi itin nerūpestingai ar neatsargiai.
Be to, teismo teigimu, net ir aplinkybė, kad ieškovė mokėdama pinigus galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio ieškovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad atsakovė yra įgijusi teisę į ieškovės sumokėtas sumas, jei šios sumos ieškovės faktiškai buvo sumokėtos nesant teisinio pagrindo.
