Konkretūs pavyzdžiai
ES aukšto lygio patarėjas Moldovoje Žydrūnas Bartkus Žinių radijo eteryje, jog itin įdomu tokiu svarbiu metu būti šioje šalyje.
„Kuri vykdė rinkimus, kurie nebuvo labai aiškiai iš anksto prognozuojami rezultatu. Stebėti, kaip vyko pasiruošimas rinkimams, patys rinkimai, kaip skaičiuojami balsai, buvo labai įdomu.
Šiai dienai reikėtų pasveikinti Moldovą, kad turime tokius referendumo ir prezidento rinkimų (rezultatus, aut. p.). Tačiau taip, būnant čia, vietoje, atrodo, kad tai lengva nebuvo. Turėjo susitelkti visi, kurie ypatingai siekė užkirsti kelią Rusijos daromai įtakai rinkimų rezultatams. Tokia įtaką buvo daroma, viešai ir aiškiai tai buvo matoma ir jaučiama“, – konstatavo Ž. Bartkus.
Paprašytas pateikti konkrečių Rusijos veiksmų pavyzdžių,
„Kas matėsi čia, pirmas kartas, kai buvo tai viešai aptarta – buvusio oligarcho Ilano Shoro suorganizuotas Maskvoje bloko „Pergalė“ steigiamasis susirinkimas. Ir į jį buvo pakviesta keletas šimtų žmonių, grįždami lėktuvais į Moldovą jie buvo visi patikrinti, oro uoste buvo rasta ir išimta apie milijoną dolerių grynaisiais.
Tai buvo pirmas signalas, kad taip buvo bandoma iš Rusijos įvežti grynuosius pinigus į Moldovą, kurie bus naudojami neteisėtai finansuoti politinę kampaniją, ar papirkinėti rinkėjus. Čia buvo pirmas kartas“, – pasakojo Ž. Bartkus. Jis teigė, jog šie pinigai buvo areštuoti.
Nors tai buvo pirmas atvejis, tačiau ne paskutinis, pasakojo ES aukšto lygio patarėjas Moldovoje Ž. Bartkus.
„Buvo paskelbta žinutė gerokai prieš rinkimus, kad I. Shoras, būdamas Maskvoje, sudarė sutartis su Rusijos banku, ten bus atidarytos sąskaitos Moldovos tam tikrų regionų pensininkams ir valstybės tarnautojams. Į sąskaitas bus pervesta po 100 dolerių ir žmonės gavo rusiškas korteles „Mir“, su kuriomis galės tuos pinigus panaudoti. Čia buvo toks žingsnis, kuriam pasipriešinti Moldovos institucijos iš pat pradžių sunkiai galėjo. Taip vienu ypu buvo sudominta labai daug žmonių“, – situaciją komentavo jis.
Ž. Bartkus tikino, jog tokių veiksmų poveikį rinkimų rezultatams įvertinti yra labai sunku.
„Mes matome, kad tiek šiaurė, tiek ir Moldovos pietūs nubalsavo prieš M. Sandu, taip pat prieš europinės krypties įrašymą į šalies Konstituciją. Ar tai buvo padaryta dėl to, kad už tai buvo sumokėta, ar dėl to, kad tokie yra žmonių vidiniai įsitikinimai ir apsisprendimai, yra sudėtinga pasakyti.
Tačiau teisėsauga prieš rinkimus, tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo, dirbo labai intensyviai. Ir buvo pakeisti įstatymai, kurie padidino baudas už pasyvų kyšininkavimą balsuojant – žmonės, kurie priėmė pinigus už tai, kad balsuotų taip, kaip prašo, o ne taip, kaip patys apsisprendė, baudos buvo padidintos iki 2 tūkstančių eurų. Tai yra didžiuliai pinigai“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
Jo teigimu, 100 dolerių ir 2 tūkstančių eurų bauda nėra tolygu. Tai dalį rinkėjų galėjo atgrasyti nuo tokio elgesio. Šalies teisėsauga, kurią Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ citavo Ž. Bartkus, skyrė tokių baudų už maždaug 200 tūkst. eurų.
„Moldovoje galutinį žodį dėl rinkimų taria visada Konstitucinis teismas, jis tvirtina rinkimų rezultatus. Ir galime tik spėlioti, kaip būtų pasibaigę, jeigu būtų kitokie rinkimų rezultatai. Bet man atrodo, kad visi teisėsaugos surinkti įrodymai, jeigu būtų laimėjusios prorusiškos jėgos, būtų teikiamos Konstituciniam teismui.
Matyt, kad yra tikimybė, kad dėl turimos informacijos masto, dėl galimo Rusijos daryto poveikio masto, šis teismas turėtų pagrindą svarstyti dėl rinkimų pripažinimo nepavykusiais“, – komentavo ES aukšto lygio patarėjas Moldovoje Ž. Bartkus.
„Tėra tik tarpinė stotelė“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, jog prezidento rinkimų rezultatai Moldovoje teikia šiokios tokios vilties, tačiau situacija kur kas rimtesnė.
„Bet reikia suprasti, kad tai tėra tik tarpinė stotelė, kadangi kitais metais laukiame parlamento rinkimai. Nėra paslaptis, kad pati Moldova yra ne kartą patyrusi įvairių neramumų, riaušių epizodus. Girdėjome dar prieš rinkimus, kad Rusijos Kremliaus struktūros yra paruošusios apie 300 žmonių, <...> kurie buvo apmokomi destabilizuoti situaciją“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Ir nors socialiniuose tinkluose apstu džiaugsmo iš įvairių šalių, darbas nėra baigtas, pabrėžė VU TSPMI dėstytojas. Moldova yra parlamentinė demokratija, itin didelę įtaką vidaus politikoje čia turi ne šalies vadovas, o būtent parlamento atstovai.
„Tikrai prezidentė lieka atlieka tą reprezentacinę rolę. Bet ir iš šio rinkimų maratono šiemet žinome, kad dinamika to, kaip vyksta prezidento rinkimai, kurie yra apie asmenybes, ir parlamento rinkimai, kurie yra apie partijas, yra šiek tiek kitokie.
O dar žinant, kad Moldova tikrai yra viena iš neturtingiausių valstybių Rytų partnerystės šalyse, jog korupcijos, šešėlio klausimai ten irgi yra labai didžiuliai... Yra atskiri oligarchai, kurie yra buvę net parlamente... Jie dar poveikį. Tad čia labai anksti nusiraminti ir skelbti pergalę“, – įžvalgomis dalijosi V. Jurkonis.
VU TSPMI dėstytojas V. Jurkonis kalbėjo, jog nepaisant milžiniškos Kremliaus propagandos, korupcijos šešėlio, Moldovos žmonės jaučia savo galią, reikšdami savo nuomonę balsais.
Elitas nerimavo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog europietiškos šalies krypties norintys Moldovos politinio elito atstovai prieš rinkimus turėjo labai daug nerimo.
„Kai kalbame apie pareigūnus, jie dar turėjo informacijos apie tai, kokio lygio tas kišimasis Rusijos, kaip tas hibridinis karas Rusijos prieš Moldovą atrodo. Čia kalbame ne tik apie šiuos rinkimus, prieš metus vyko savivaldos rinkimai. Ir ten irgi buvo (fiksuotas, aut. p.) labai stiprus pasireiškimas rusiškų jėgų, jų kišimosi.
Moldovos pareigūnai ėmėsi priemonių viską stabdyti, užkardyti. Tą mums irgi reikėtų suvokti kaip labai gerą patirtį, žvelgiant į tai, kaip stabdyti galimą įsikišimą ir į mūsų politinį gyvenimą“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo MRU politologas, Moldovoje dažnai viešintis A. Medalinskas.
Tačiau eiliniai šalies žmonės, pasak pašnekovo, nepaisant Rusijos įtakos, galėjo prisiminti ankstesniuose rinkimuose išsakytus M. Sandu pažadus, kurie taip ir nebuvo išpildyti.
