Kaip žinia, Šiaurės Korėja atsiuntė savo karių į Rusiją, manoma, kad jie bus pasitelkti karui Ukrainoje. Reaguodamas į tai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie diskusijų apie savo karių instruktorių siuntimą į Ukrainą. Tokios diskusijos vyko žiemą, jas inicijavo Prancūzijos prezidentas, o Lietuva buvo viena ryškiausių tokio sprendimo šalininkių.
Visgi, šis žingsnis buvo vertinamas kaip Emmanuelio Macrono rinkiminė taktika, o ne kaip realus sprendimas. Baigėsi Prancūzijos prezidento rinkimai, baigėsi ir šios diskusijos. Ar jos atsinaujins?
„Žinių radijo“ kalbintas A. Navys reiškė abejones dėl to, kad Šiaurės Korėjos kariai kažkaip galėtų paveikti karo Ukrainoje eigą, jeigu į šį karą būtų pasiųsti.
„Taip pat mažai tikėtina, kad [tai] turės kažkokį poveikį Vakarų šalims. Tos kalbos, kurios, kaip buvo minėta, buvo prieš pusę metų dėl NATO šalių karių dalyvavimo ginant Ukrainos teritoriją, taip ir liko kalbomis“, – pastebėjo jis.
A. Navys neabejojo, kad dėl Šiaurės Korėjos karių įsitraukimo bus išreikštas susirūpinimas, tai, pasak jo, veda prie didesnės konflikto eskalacijos regione.
Bet tai, A. Navio įsitikinimu, daugiau – antraštinis kalbėjimas.
„Nes realybė, deja, visiems politikos lyderiams ar sprendimų priėmėjams gerai žinoma: Šiaurės Korėja nesiima visiškai vienašališkų veiksmų, manyčiau, kad jie po stalu yra derinami su Pekinu – tai vienas dalykas. Kitas dalykas, Rusija šitą karą kariauja iš esmės jau seniai kariauja ne viena – yra Irano pagalba ne vien ginklais, bet ir sąmyšiu, kuris yra keliamas Artimuosiuose Rytuose, taip pat yra minėta Šiaurės Korėja, kuri siunčia savo ginkluotę, o dabar jau ir karius, ir, be abejo, Kinija, kuri teikia visokeriopą pagalbą pradedant ginkluote, ginklų dalimis, įranga“, – vardijo pašnekovas.
Ekspertas: Rusija derėtis nenori
Apie visa tai, anot jo, griežčiau pasisako tik buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris aiškiai įvardija, kad Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas kartu su Rusija yra blogio ašis, su kuria demokratinis ir civilizuotas pasaulis turi rimtai dorotis.
„Saugumo situacija pasaulyje yra, turbūt, blogiausia nuo Šaltojo karo laikų, jeigu ne blogesnė“, – pažymėjo A. Navys.
Tai, kad Šiaurės Korėjos kariai atsidūrė Rusijoje ir galimai bus siunčiami į Ukrainą, rodo Vakarų šalių bejėgystę, vertino A. Navys. Vakarai, pažymėjo jis, neturi įrankių į tai reaguoti.
„Ką mes galime padaryti? Sustiprinti sankcijas Šiaurės Korėjai? Tos sankcijos, manau, ir taip pakankamos, jos kažkokio didesnio poveikio nepadarys. Taigi, kas dar: kalbos, diskusijos su Kinija? Jos iš tikrųjų vyksta, bet tol, kol mes iš esmės turime įvairiausios produkcijos didžiąją savo gamybą toje pačioje Kinijoje, tos kalbos ir lieka kalbomis“, – dėstė karybos ekspertas.
Kodėl Šiaurės Korėjos kariai Rusijoje atsidūrė dabar? Gal jaučiamas artėjimas prie derybų stalo?
A. Navys svarstė, kad tai nelabai susiję su derybomis dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Nors kai kurie ekspertai įsitikinę, kad Rusija nori derėtis, šiai šaliai, A. Navio matymu, derybos tikrai nereikalingos.
„O juo labiau, kad šiuo metu Rusijos režimo tiek civilinė vadovybė, tiek karinė vadovybė sprendžia problemas savo teritorijoje su ukrainiečių vykdoma Kursko operacija ir iš principo nelabai yra apie ką derėtis“, – dėstė pašnekovas.
O tuo labiau, teigė jis, derybos su Šiaurės Korėja reikštų ir derybas su Pekinu.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su A. Naviu klausykitės čia:
