Kas lauktų Rusijos kaimynių, jei Putinas nepralaimėtų karo: artėjama prie labai pavojingos ribos

Daugelis politikų šiandien sutinka, kad Ukrainoje turėtų kuo greičiau įsivyrauti taika. Nuomonės skiriasi tik dėl sąlygų, kuriomis ta taika galėtų įsitvirtinti. Nuo to, ar bus sudarytos paliaubos (Rusijai nepralaimint), ar taika Ukrainos sąlygomis („sąžininga taika“), priklauso ir viso regiono likimas. Galimus ateities scenarijus ekspertai iš JAV ir ES šalių aptarė rugsėjo mėnesį Budapešte įvykusioje energetikos ir saugumo klausimams skirtoje tarptautinėje konferencijoje „The Budapest Energy and Security Talks“ (BEST), surengtoje analitinio centro „Equilibrium Institute“ ir paremtoje NATO.

„Kai Rusija pradėjo plataus masto agresiją ir ES paragino šalis nares padėti Ukrainai per Europos taikos fondą, paskambinau savo kolegoms ministrams Stokholme ir Osle. Informavau juos, kad Suomija ketina suteikti karinę pagalbą Ukrainai. Po ilgos pauzės mano kolega iš Švedijos pasakė, kad paskutinį kartą ginklus Švedija siuntė Suomijai, ir taip pasielgė 1939 metais, kai šalį užpuolė SSRS. Nejaugi tie laikai sugrįžo?“ – prisiminė Pekka Haavisto, 2019–2023 metais ėjęs Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas.

P. Haavisto mano, kad Rusijos pradėtas grobikiškas plataus masto karas iš esmės pakeitė Europos požiūrį į šalį agresorę. Šiaurės šalių atveju apie tai liudija ne tik karinė pagalba Ukrainai, bet ir ryžtingas Suomijos bei Švedijos stojimas į NATO. Negana to, ES deramai stengiasi išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. „Kelio atgal nėra“, – mano P. Haavisto. Pradėti žygiai suteikia tam tikrų garantijų: ateityje Rusija jau nebegalės šantažuoti Europos kaip energijos tiekėja.