Po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas, Maskva atsigręžė į Pekiną kaip į ekonominį gelbėjimosi ratą. Rusijai susiduriant su griežtomis Vakarų ekonominėmis sankcijomis, abi šalys išplėtė prekybą iki rekordinių apimčių.
„Mūsų prekybiniai santykiai vystosi sėkmingai (...) Dėmesys, kurį abiejų pusių vyriausybės skiria prekybai ir ekonominiams ryšiams, duoda rezultatų“, – susitikime su Li Qiangu sakė V. Putinas.
„Mūsų valstybės parengė bendrus didelio masto planus, projektus ekonomikos ir humanitarinėje sferose, tikimės, daugeliui metų į priekį“, – pridūrė jis.
Gegužės mėnesį V. Putinas Pekine aplankė savo Kinijos kolegą Xi Jinpingą. Rusijos vadovas ėmėsi vaizduoti plėtojamą partnerystę kaip „stabilizuojančią“ jėgą chaotiškame pasaulyje.
Pastaruosius dvejus metus Vakarai į abi šias šalis žvelgia su išaugusiu susirūpinimu, šioms plėtojant ryšius ir siekiant daryti įtaką užsienyje.
Likus kelioms dienoms iki Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Pekinas ir Maskva paskelbė apie „limitų nevaržomą“ partnerystę.
Tuo tarpu Kinija gavo naudos iš pigaus rusiškos energijos importo ir prieigos prie didžiulių gamtinių išteklių, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Sibiro galia“.