Teiginiai
Neįprasta saulėgrąžoms nusisukti nuo saulės.
Verdiktas
Manipuliacija. Saulėgrąžos per visą savo gyvenimo ciklą ne visada seka saulę. Subrendusios saulėgrąžos sustabarėja ir jų galvos lieka nukreiptos į rytus dėl rytinės saulės.
Melo detektoriaus komentaras
„Nejau tai normalus reiškinys, kad saulėgrąža nusigręžtų nuo saulės?“, – keliamas klausimas socialiniame tinkle „Facebook“.
Saulėgrąža (lot. Helianthus) yra vienmetis arba daugiametis astrinių šeimos augalas, išsiskiriantis stambiais žiedynais.
Viena iš įdomiausių saulėgrąžų savybių yra heliotropizmas. Saulėgrąžos atsigręžia į saulę, kai ši keliauja danguje. Dieną saulėgrąžos plačiai atveria savo galvas ir seka saulės kelionę per dangų, kad maksimaliai padidintų fotosintezę. Į vakarą žiedas nusisuka į vakarus, o per naktį vėl atsigręžia į rytus, laukdamas kylančios saulės (čia).
Heliotropizmas pastebimas ankstyvomis saulėgrąžos augimo stadijomis – prieš augalui subrandinant sėklas. Kai žiedai subręsta, jų stiebai vis labiau sustabarėja. Saulėgrąžų judėjimas galiausiai sumažėja iki tokio lygio, jog visos jų galvos lieka nukreiptos į rytus dėl rytinės saulės.
Mokslininkai yra pastebėję, kad į rytus atsisukusios saulėgrąžos rytais pritraukia gerokai daugiau bičių. Pasak jų, tiesioginiai saulės spinduliai taip pat apšviečia ultravioletines žymes ant žiedlapių, kurios matomos bitėms, bet ne žmogaus akims (čia).
Saulė yra 4,5 mlrd. metų senumo vandenilio ir helio kamuolys, esantis Saulės sistemos centre. Mokslininkai prognozuoja, kad Saulė dar gyvuos apie 5 mlrd. metų (čia).
