Užsiauginome savotišką „užantinę kartą“, kuri tikisi, jog gerovę sukurs kiti, – nežinia kodėl, bet jie privalo tą padaryti.
Panašus pokalbis galėjo nutikti kavinėje kuriant ar investuojant į „Contribee“ ar Užsienio reikalų ministerijoje svarstant, kas važiuos į Eurokomisiją. Ar Teisingumo ministerijoje prieš keletą metų rašant pranešimą spaudai apie senų kalėjimų uždarymą ir naujų statybą. Neminiu Švietimo ir Sveikatos ministerijų ar kai kurių startuolių. Ten gal ir planuoti ko nors niekas nesivargino.
Mes palindome po keistu godumo, neatsakingumo, tingumo ir įsitikinimo, kad visi mums aplink kažką skolingi, traukiniu.
Jei grįšime prie „Contribee“ – istorijos, stipriai kirtusios „per kepenis“ daugybei turinio kūrėjų ir galinčiai vėl pasiųsti į užribį pradedančią atsigaivalioti nepriklausomą žiniasklaidą bei kūrėjus, įdomioji dalis – ne visiškai nekontroliuojama veikla (įmonėje, kaip tikina jos kūrėjai, sukosi milijonai svetimų pinigų), kuri nedomino jokių atsakingų Lietuvos institucijų. Dvejus metus finansinių ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikianti bendrovė, per kurią „perėjo“ šimtai tūkstančių garsių Lietuvos kūrėjų eurų, jų savininkų taip pat nedomino, kol eurai tvarkingai krito į sąskaitas.
