Arūnas Milašius. Kaip gyvena „užantinė karta“

Mes užkariausim pasaulį. Turim planą, bet rytoj. O dabar lai kas nors pasirūpina, kad mes užkariautume pasaulį. Einam kavos gerti. Kai viskas bus baigta, grįšim pavadovauti.

Užsiauginome savotišką „užantinę kartą“, kuri tikisi, jog gerovę sukurs kiti, – nežinia kodėl, bet jie privalo tą padaryti.

Panašus pokalbis galėjo nutikti kavinėje kuriant ar investuojant į „Contribee“ ar Užsienio reikalų ministerijoje svarstant, kas važiuos į Eurokomisiją. Ar Teisingumo ministerijoje prieš keletą metų rašant pranešimą spaudai apie senų kalėjimų uždarymą ir naujų statybą. Neminiu Švietimo ir Sveikatos ministerijų ar kai kurių startuolių. Ten gal ir planuoti ko nors niekas nesivargino.