Čia esminis momentas. Buvo sumanyta kurti apynormalę papildomo kaupimo sistemą, gerokai lankstesnę ir labiau individualizuotą nei „Sodros“ sistema. Pastarojoje nėra jokio paveldėjimo. Kas per anksti pasimirė, to įnašus „Sodra“ nusavina į bendrą katilą.

Jei mažą algelę per gyvenimą gavusi vargo pelė „pritempia“ iki 90 metų, tai „Sodra“ vis vien moka „iki smerties“, nepriklausomai nuo to, kiek individualiai sukaupta. Sistema nėra žavinga, bet patikrinta laiko, santykinai patikima, paremta kilniu visuomeninio solidarumo principu. Moderni gerovės valstybė, ypač šaltoje klimato juostoje, negali leisti, kad senjorai badautų ir vieniši mumifikuotųsi nešildomuose būstuose...

Susiję straipsniai

Pradžioje papildomam kaupimui būdavo atskeliama, regis, 5 proc., kas buvo ekonomiškai apčiuopiama investicija. Driokstelėjo pasaulinė finansų krizė ir sukauptos lėšos „nusinulino“. Be to, „Sodroje“ trūko lėšų, tad papildomam kaupimui valstybės dotuojama dalis sumažinta iki mizerio. Pačioje pradžioje padaryta dar viena nesąmonė. Nedideliame išmirštančiame krašte tas katino ašaras paskyrė administruoti krūvai privačių bankų, užuot konkurso tvarka sudarę sutartį tik su vienu iš bankų ir jį atidžiai prižiūrėję.

Galiausiai mūsų kilni valstybė, pažeisdama indėlininkų teisėtus lūkesčius, pasielgė kaip kortų sukčius. Kodėl tada, prieš kelis dešimtmečius, nepaporino žmogeliams apie visokius anuitetus – prievolę nusipirkti iš valdžios savo paties sukauptų lėšų reguliaraus išmokėjimo paslaugą? Reikėjo tada papasakoti, kad dalis indėlininkų, jų artimųjų pensinių indėlių paveldėjimo teise apskritai negalės pasinaudoti. Tokiai nesąmonei ir apgaulei tada nebūtų pasirašęs nė vienas kvailelis. Antrosios pakopos „kromelis“ anuomet būtų užsidaręs, net neįsivažiavęs. Ir jokios bėdos šiandien neturėtume. Valstybės pagunda sukčiauti ir „padurninti“ žmones, panašu, atsirado vėliau, kai jau fonduose susikaupė šiek tiek pinigėlių. LR Konstitucinis Teismas – teisės žynių konklava – neseniai išaiškino, kad toks papildomo kaupimo pensijų sistemos dalyvių skirtingas traktavimas ir diskriminavimas, kai vieni paveldės, o kiti ne, esą, neprieštarauja Konstitucijai. Galiausiai antrosios pakopos profanavimo epopėja baigėsi tuo, kad kaupimas joje tapo privalomas. Kaip Jums patinka: ūkinę-ekonominę ir socialinę paslaugą mūsų mylima valstybė sugalvojo piliečiams teikti per prievartą. Griūk negyvas.

Katastrofa, kad toji pensijų kaupimo sistema summa summarum yra nerentabili. „Sodros“ sistema laiduoja didesnes pensijas. Jei valdžia kvailomis reformomis nebūtų visko sujaukusi, jei tos idiotiškos II pakopos apskritai nebūtų buvę, didžioji dalis žmonių turėtų „Sodroje“ sukaupusi daugiau apskaitos vienetų ir potencialiai turėtų didesnę pensiją. Dalis atsakingesnių biurgerių anuomet vietoje II pakopos akligatvio būtų pasirinkę III pensijų pakopą, kas yra didžiai išmintinga.

Čia dar ne visos II pensijų pakopos sistemos bėdos išvardytos. Katastrofa, kad toji pensijų kaupimo sistema summa summarum yra nerentabili. „Sodros“ sistema laiduoja didesnes pensijas. Jei valdžia kvailomis reformomis nebūtų visko sujaukusi, jei tos idiotiškos II pakopos apskritai nebūtų buvę, didžioji dalis žmonių turėtų „Sodroje“ sukaupusi daugiau apskaitos vienetų ir potencialiai turėtų didesnę pensiją.

Dalis atsakingesnių biurgerių anuomet vietoje II pakopos akligatvio būtų pasirinkę III pensijų pakopą, kas yra didžiai išmintinga. Valstybė pati sukūrė ūkiškai-ekonomiškai nenašią, grynai imitacinę-parazitinę sistemą. Toji išsigimusi sistema valstybės buvo sąmoningai išimta iš laisvos rinkos ir realios konkurencijos. Deja, valstybė nei anksčiau, nei dabar išmintingai elgtis su savo pačios sutvertu socialiniu-ekonominiu skauduliu ir profanacija nėra pasiruošusi. Politinei darbotvarkei vėl siūlomos akivaizdžios kvailystės ir profanacijos eisena nesiruošia sustoti.

Antroji pensijų pakopa, akivaizdu, jai priskirtos misijos neatlieka. Keli minties eksperimentai. Įsivaizduokite, Jūs esate įstatymo įpareigotas eiti, tarkime, į kirpyklą, į autoservisą, į piceriją. Iš Jūsų priverstinai nuskaito pinigus už paslaugą, bet jos normaliai niekas niekada nesuteikia. Barzdos nuskuta tik pusę, išleidžia iš dirbtuvių su varvančiais amortizatoriais. Picerijoje paslaugus oficiantas Jums atneša ir parodo picą, leidžia trumpai pauostyti saliamio griežinėlius, deja, atlaužia tik picos kraštelį. Didžiąją patiekalo dalį neša atgal į virtuvę, nes ir ten yra amžinai alkanų. Nesijuokite, bet II pensijų pakopa Lietuvoje būtent šitaip ir veikia. Laisvos rinkos atributas – natūralus ir neišvengiamas bankrotas – tokiame pseudo verslo sektoriuje neveikia. Vadinasi, valstybė pati turėtų pasielgti, kaip klasiko Nikolajaus Gogolio veikalo „Tarasas Bulba“ herojus: „Aš tave pagimdžiau, aš tave ir pribaigsiu.“

Jokiais būdais negalima trivialiai išdalyti antrosios pakopos pinigų „ubagams pravalgyti“. Tikėtina, koks 60–70 proc. tų pinigų bus akimirksniu išleista kad ir naujesnėms mašinoms įsigyti ar pan. Nuo 10–12 metų senumo „laužo“ bus pereita prie naujesnio – 3–8 metų senumo automobilių. Duok, Dieve, kad bent dalis susiprastų, jog už smūgiu gautus pinigėlius derėtų pabirusius dantis pasiremontuoti, nes tai tikrai susiję su sveikata. Deja, senovės Lietuvoje dainų herojus – juodbėris žirgas.

Žinoma, privačius bankus, užsiimančius III pakopa, valstybė privalo sugundyti, sumotyvuoti, idant jie tą prisismaugusią II pakopą, jos sankaupas vis tik norėtų perimti ir normaliai integruoti. Tik neaušinkite burnos, kad likviduojant II pakopą bus pažeisti teisėti privačių bankų lūkesčiai. LR Konstitucijos 46 str. be kita ko nurodo: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. Tai, kas dabar valdžios dėl II pakopos siūloma, yra populizmo ir kvailybės mišinys. Jokiais būdais negalima trivialiai išdalyti antrosios pakopos pinigų „ubagams pravalgyti“. Tikėtina, koks 60–70 proc. tų pinigų bus akimirksniu išleista kad ir naujesnėms mašinoms įsigyti ar pan.

Nuo 10–12 metų senumo „laužo“ bus pereita prie naujesnio – 3–8 metų senumo automobilių. Duok, Dieve, kad bent dalis susiprastų, jog už smūgiu gautus pinigėlius derėtų pabirusius dantis pasiremontuoti, nes tai tikrai susiję su sveikata. Deja, senovės Lietuvoje dainų herojus – juodbėris žirgas. Modernioje Lietuvoje viso ko epicentras dažniausiai būna parodomasis vartojimas, įsigyjant neprastą mašinėlę, kad prieš žmones nebūtų gėda.

Valstybės ekonomika iš to negaus nieko, o socialinio saugumo vargo pelėms nepadaugės. Antroje pakopoje sukauptų pinigų paskirtis buvo tikslinė, tad ir tratinti tuos pinigus privalu tik pagal paskirtį – socialinei apsaugai. Valdžia jau rengia II pensijų pakopos reformavimo įstatymą.

Santykinai pavadinkime jį „Antros pakopos pinigų ištratinimo įstatymu“. Didžioji bėda ta, jog nesurašysi tame įstatyme visų galimų individualių situacijų, ligų ir gyvenimiškų aplinkybių. Vadinasi, kažkas praslys pro įstatymo filtrą ir panaudos sukauptus pinigus socialinei apsaugai – vėžio gydymui, reabilitacijai ir pan. Kažkas dėl buko formalumo užstrigs ir bus diskriminuojamas, toliau kamuosis nuo ligos, nepatekusios į palaimingąjį sąrašą, ir keiks valdžią – beje, visai pelnytai.

Dar baisiau būtų, jei rastųsi komisijos, kurios spręstų, ar esant turimai „ligų puokštei“ leisti bėdžiui pasinaudoti sukauptomis lėšomis, ar ne. Tai būtų kažkas panašaus į prastai pagarsėjusias posovietines „invalidumo nustatymo komisijas“, kurios akimirksniu apauga korupcija, kaip drozofilomis apauga neapdairiai palikta banano žievelė...

Valstybė privalo ištaisyti savo darbo broką ir neprogramuoti destrukcijos ateičiai. Antroji pakopa turėtų būti naikinama nedelsiant, vaizdžiai tariant, nuo balandžio 1-osios. Kaupiančiųjų ir potencialių pensininkų pasirinkimui privalu siūlyti du variantus. 1. Sugrįžtate su savo sankaupomis į „Sodros“ sistemą, o „Sodra“ Jums atitinkamai perskaičiuoja apskaitos vienetus, kas garantuoja didesnę pensiją. 2. Pereinate su savo sankaupomis į trečią pakopą ir joje liekate, toliau lygia greta kaupdami ir privačiai, ir „Sodroje“.

Valstybės dotuotą dalį bet kuriuo atveju privalu grąžinti valstybei – tegul ji švelnina biudžeto deficitą, finansuoja gynybą. Ir nereikia nei Prezidentui, nei Gintautui Paluckui, nei Ingai Ruginienei klaidžioti tarp trijų pušų, užsiiminėti populizmu ir nervinti žmones.

Paradoksas, bet ketinimas smūgiu ir ne pagal paskirti išdalyti sukauptus pinigus vargstančiai (ir nelabai vargstančiai) liaudžiai yra tiesiogiai nukreiptas prieš tos pačios liaudies interesus. Primityviu populistiniu veiksmu, jei peršama kvailybė bus realizuota, valstybės galimybės laiduoti esamiems ir būsimiems senjorams socialinį saugumą yra mažinamos.

Kiekviena klaida turi savo vardą ir pavardę, juolab, kai kalbame apie valstybės valdymo klaidas, kurios sukėlė destruktyvias pasekmes. Čia Josifo Stalino pakaliko Laurentijaus Berijos sentencija. Blogio genijus, partizaninio judėjimo Lietuvoje žudytojas, bet toji jo frazė teisinga.

Tiems, kas II pakopą modeliavo pačioje pradžioje, pretenzijų mažiau. Tiems, kurie pažeidė masto ekonomikos principą ir pensijų socialinio verslo aikštelę išdalijo krūvai privačių bankų, klausimų daugiau. Klausimų kyla ir tiems, kurie sumažino įnašo dalį ir taip užbraukė bet kokią papildomo kaupimo kaip rentabilios investicijos esmę, pavertė kaupimą imitavimu ir profanacija.

Visai keblūs klausimai kyla dėl tų veikėjų, kurie kaupimą II pensijų pakopoje visai neseniai padarė prievartiniu. Juk yra likę raštai, teikimai, ekspertų diskusijų ir oficialių posėdžių valdžios instancijoje protokolai. Miela tiriamoji žurnalistika, jei tokia Lietuvoje dar esi, pasikelk tą medžiagą.

Aliuzija į L. Beriją – retorinė figūra. Teisinio persekiojimo, sankcijų nereikia. Užtektų, kad tiesiog paviešintume kvailių ir destruktorių galeriją. Tauta turi žinoti savo herojus. Vieną ryškų portretą jau tikrai turime. Tai – Lietuvos Banko vadas Gediminas Šimkus. Jo vadovaujama įstaiga neseniai parengė traktatą, kokia šauni ir didžiai reikalinga yra antroji pakopa.

Tik ne tos kontoros čia funkcija, tiesiog nepagrįstai bandoma aptarnauti privačių bankų interesą, užuot tuos bankus griežtai kontroliavus. Ponas vadas taško viešuosius išteklius ne pagal paskirtį. Čia tas pats, jei „Geležinio Vilko“ brigada pradėtų užsiimti paukščių žiedavimu ir ežerų įžuvinimu.

Įstatymas įpareigoja šakinę ministeriją vykdyti teisės aktų poveikio visuomenei stebėseną ir, prireikus, išryškėjus netikėtoms neigiamoms pasekmėms, teikti siūlymus dėl įstatymų taisymo. Tą stebėseną privalėjo daryti ministrai Linas Kukuraitis, Monika Navickienė. Tik jiems nebuvo laiko. Linas verkė ant Matuko kapelio, o Monika – juk ne juokas – „dirbtuves“ įsirenginėjo, „Foxpay“ protegavo, lėktuvais skraidė...

Lietuvoje veikia toks „Teisėkūros pagrindų įstatymas“. Puikus įstatymas. Kažkada (2012 m.) Europos Sąjunga privertė jį Lietuvoje priimti ir, matyt, teisės aktas paskubomis buvo bemaž copy paste pasiskolintas iš kurios nors klestinčios šalies. Užtat toks neblogas. Konservatoriai ir liberalai praeitoje kadencijoje jį apgadino, bet iki galo nesudarkė. Tai štai, įstatymas įpareigoja šakinę ministeriją vykdyti teisės aktų poveikio visuomenei stebėseną ir, prireikus, išryškėjus netikėtoms neigiamoms pasekmėms, teikti siūlymus dėl įstatymų taisymo.

Tą stebėseną privalėjo daryti ministrai Linas Kukuraitis, Monika Navickienė. Tik jiems nebuvo laiko. Linas verkė ant Matuko kapelio, o Monika – juk ne juokas – „dirbtuves“ įsirenginėjo, „Foxpay“ protegavo, lėktuvais skraidė...

Kas mokame, kalbėkime rožinį, kad bent dabartinei daugumai ir Prezidentui Dievulis protelį apšviestų. Prisiminkime, o kas gi yra pensinių pinigų smūginio išdalijimo „ubagams“ idėjos autorius? Kas šį patrakusį kumelį neseniai pasikinkė savo rinkimų agitacijai?

Nuomonė

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės