Privalau, nes mane mokė gerbti, mylėti ir taip – atleisti. Mano tėvai, kurie patyrė Kauno geto, Štuthofo ir Dachau konclagerių košmarą, niekada manęs nemokė nekęsti. Mane mokė sunkiai dirbti, visuomet sakyti tiesą, niekad nepasiduoti ir kovoti už savo teisę būti žmogumi, žydu ir gėjumi. Kad ir kur gyvenčiau ir dirbčiau, visuomet elgiausi taip, kaip mane mokė tėvai.
Tačiau turiu nuoširdžiai pasakyti, kad nesu tobulas. Ir niekuomet to nesitikėjau iš kitų. Kartais gėdydavausi savęs. Tikiuosi, kad tie, kas skaito šias eilutes, žino, koks tai pojūtis.
Pamatęs per Lietuvos televiziją tiek daug žmonių, kurie atėjo prie Seimo protestuoti prieš antisemitizmą, prieš Remigijų Žemaitaitį ir jo tamsiai rudą koaliciją, aš pajutau pasididžiavimą ir tikėjimą Lietuvos ateitimi. Aš didžiuojuosi darbščiais ir sąžiningais Lietuvos žmonėmis, kurie tokiu blogu oru atėjo ginti tiesos ir savo šalies ateities .
Pamatęs per Lietuvos televiziją tiek daug žmonių, kurie atėjo prie Seimo protestuoti prieš antisemitizmą, prieš Remigijų Žemaitaitį ir jo tamsiai rudą koaliciją, aš pajutau pasididžiavimą ir tikėjimą Lietuvos ateitimi. Aš didžiuojuosi darbščiais ir sąžiningais Lietuvos žmonėmis, kurie tokiu blogu oru atėjo ginti tiesos ir savo šalies ateities.
Kada dar jaučiau tokį pasididžiavimą ir viltį? Tai buvo prieš aštuonerius metus, minint žydų žudynių Molėtuose 75-ąsias metines. Tūkstančiai suvažiavo iš visos Lietuvos pagerbti tragedijos aukų. Tarp jų buvo iš tikrųjų daug žymių žmonių. Tai buvo nuostabi patirtis.
Noriu atsiprašyti už tai, kad dažnai būdavau jumis nusivylęs, kaupdamas pyktį ir ant tų, kurie nežudė, ir kartais užmiršdamas beveik 1000 Lietuvos didvyrių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo pačių gyvybe.
Noriu atsiprašyti už tai, kad dažnai būdavau jumis nusivylęs, kaupdamas pyktį ir ant tų, kurie nežudė, ir kartais užmiršdamas beveik 1000 Lietuvos didvyrių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo pačių gyvybe.
Aš ištarsiu hebrajišką žodį – HEBRA, – kuris reiškia „draugai“.
HEBRA, NEPASIDUOKIT. NIEKADA NEPASIDUOKIT. TAI JŪSŲ ATEITIS, JŪSŲ ŠALIS, O NE JŲ.
Taigi, HEBRA, NEPASIDUOKIT. NIEKADA NEPASIDUOKIT. TAI JŪSŲ ATEITIS, JŪSŲ ŠALIS, O NE JŲ.
Aš atsiprašau kad nebuvau su jums protesto mitinge Lietuvos Jeruzalėje – Vilniuje... Aš sugrįšiu ir būtinai būsiu su jumis kitą kartą. Šiandien esu savo antrojoje tėvynėje – Amžinajame Izraelyje.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
