Rimvydas Valatka. Egzistencinė neviltis

Šūviai Batleryje į Trumpą perkelia mintimis į 1939-ųjų spalio pabaigą Lietuvoje. Vilnius – mūsų, o mes – rusų, taip niūriai į prezidento Smetonos tautai pasiūlytą euforiją po Vilniaus susigrąžinimo iš kruvinų Stalino rankų reagavo proto nepraradę lietuviai. Kažkaip taip ar panašiai dabar turėtų reaguoti dalis amerikiečių. Amerika – mūsų, o prezidentas bus rusų.

Šūviai Pensilvanijoje užbaigė JAV prezidento rinkimų kovas joms nė neprasidėjus.

Bidenas gali toliau nusišnekėti, gali visai nebešnekėti ir nebesupainioti Zelenskio su Putinu, kas Nausėdai vėl pasirodytų itin geros Bideno fizinės formos įrodymas, jis gali būti pakeistas kitu demokratu, pačia M.Obama, demokratų traukinys nuvažiavo nuo bėgių Pensilvanijoje.

Šaulys penkiais šūviais bandė išspręsti egzistencinę JAV demokratijos dilemą. Jam pavyko. Dviejų nemirtingųjų neakivaizdinėje dvikovoje išgyveno Trumpas.

Jei Trumpas bukvaliai sektų savo žodžiais, jis dabar turėtų sėsti prie derybų stalo su Batlerio šauliu, kaip siūlo Ukrainai, nes svarbiausia nutraukti ugnį ir JAV vidaus karą, pagirti, kad šaulys yra geras vaikinas, todėl Trumpas nusiima savo kandidatūrą, kad nebūtų toliau liejamas kraujas.

Bet šaulys negyvas, derėtis nebėr su kuo, todėl ir toliau lieka taikos balandžio taktiką eksperimentiškai taikyti ant ukrainiečių galvų.