Sekmadienio Evangelija. Vynas, neatskietas vandeniu

Anuo metu Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai.

Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“

Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“

Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“

Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė.

Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“

Tokią ženklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas (Jn 2, 1–12).

Pačiame vestuvių pokylio įkarštyje pritrūksta esminio dalyko – vyno. Kyla pavojus, kad džiaugsmą išstums svečių nepasitenkinimas. Mergelė Marija pastebi problemą ir diskretiškai praneša apie tai Jėzui.

Jis įsiterpia be triukšmo, beveik neišsiduodamas. Viskas vyksta tyliai, tarsi užkulisiuose. Jėzus paliepia tarnams pripildyti indus vandens, kuris tampa vynu. Evangelistas Jonas, papasakojęs apie šį įvykį, priduria, kad tokia buvo Jėzaus stebuklų pradžia.

Tačiau šis pirmasis stebuklas, šis pirmas ženklas, labai skiriasi nuo kitų stebuklų. Tai ne nepaprastas išgydymas ar kitoks stulbinamas įvykis, bet gestas, kuriuo patenkinami paprasti ir labai konkretūs paprastų žmonių poreikiai. Jei savo gyvenime pastebime šiuos jo ženklus, mus užvaldo jo meilė ir tampame jo mokiniais.

Verta atkreipti dėmesį ir į kitą Kanos ženklo bruožą. Buvo įprasta gerą vyną patiekti pokylio pradžioje, o vėliau, kai svečiai jau būna įgėrę, duoti prastesnio arba atskiesto vandeniu. Tačiau Jėzus pasirūpina, kad šventė baigtųsi su geriausiu vynu.

Dievas nori mums geriausio, nori, kad būtume laimingi. Jis nenustato jokių ribų ir nieko neprašo mainais. Jėzaus ženkle nėra jokių paslėptų motyvų, nekeliama jokių sąlygų. Jėzus mums dovanoja niekuo neatskiestą džiaugsmą!