Vytautas Mitalas. Buča ar Mastrichtas?

Ko labiau reikėtų bijoti – Bučos ar Mastrichto kriterijų, kurie nustato, kiek Lietuva gali pasiskolinti? Ar šiandien darome pakankamai, kad sustiprintume valstybę, ar labiau esame linkę užsivelti įvairiose europinėse ar savo pačių susikurtose biurokratinėse procedūrose? Taip aštriai keliamą klausimą prieš keletą dienų išgirdau iš vieno verslininko, kuris kalbėjo mano Seime inicijuotoje gynybos politikos konferencijoje.

Mums pažįstamas pasaulis stovi prie lūžio taško. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvirai konstatuoja: „Europa yra mirtinga“. Pernai rusija karui skyrė 100 mlrd. eurų, o visi Vakarai kartu su kovojančia Ukraina sugebėjo sutelkti tik 80 mlrd. eurų. Reikia daugiau pastangų, kad šviesesnė pusė laimėtų kovą tarp demokratijų ir tironijų, tarp žmogaus laisvę ginančių idėjų ir jas niekinančių.

Mūsų broliai Ukrainoje kovoja už Lietuvos ir Vakarų pasaulio laisvę ir ramybę. Aukodami save šiandien, jie duoda mums laiko pasiruošti rytojui, kad būtume saugesni ir vakarietiškesni.

Jų auką turime pagerbti ne gąsdindami savo žmones dėl neapibrėžtos ateities, o kryptingai veikdami, jog priešas neturėtų jokių vilties prošvaisčių mūsų žemėje. Susitelkimas ir konkretūs veiksmai mus stiprina. Gąsdinimas demoralizuoja ir dar blogiau – jis atitinka Kremliaus interesus, nes kursto žmonėse bejėgiškumą ir pasyvumą. Jei mes nepasiruošę, o sąjungininkai neateis, tai kam stengtis, dirbti, investuoti į save ir kitus? Reikia politinių sprendimų.

Dabar reikia užfiksuoti ambicingą stiprėjimo kryptį Politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Įtraukime į jį uždavinį, kad investicijos į gynybą pasiektų 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pasiųstų labai rimtą signalą tiek priešui, tiek mūsų sąjungininkams, ypač turint omenyje neaiškias Prezidento rinkimų už Atlanto perspektyvas. Šią iniciatyvą jau palaiko daug inovatyvių, svarbių verslų, daugiau nei 52 tūkst. žmonių ant jos padėjo savo parašus.

4 proc. BVP gynybai pareikalaus ir didesnių sprendimų priėmėjų apsukų. Turime nusistatyti aiškius kariuomenės kovinės galios stiprinimo algoritmus ir reikalingų pajėgumų įsigijimų grafikus. Jau anksčiau siūliau pradėti nuo šiuolaikiškos oro gynybos, kuri savo skydu uždengtų ne tik karius, bet ir visus žmones. Gerai, kad Krašto apsaugos ministerija į tai pradėjo atsižvelgti.

Inovatyvių technologijų, dronų kariuomenės, kuri taip pasiteisino stabdant priešą Ukrainoje, diegimas yra kita dimensija. Galiausiai turime šiuolaikiškai aprūpinti visus savo karius, organizuoti aiškesnę sąveiką, daugiau bendrų kariuomenės, Šaulių sąjungos, nevyriausybinių organizacijų pratybų, įtraukti visuomenės atstovus į sprendimų priėmimą.

Smarkiau investuodami į gynybą turime užkurti ir ekonomiką. Šiandien atrodo, kad diskusijose dėl gynybos visi turime sunešioti neįtikėtino svorio geležines klumpes. Didžiosios daugumos partijų sėdėjimas krūmuose nesant nieko, kam jie pritartų, jaukia ateities planus investuotojams. Reikia aiškesnės ir stabilesnės krypties, kuri būtų plačiau išdiskutuota ir nekeičiama bent 5 metus.

Gynybos konferencijoje Seime Lietuvos bankas aiškiai parodė, kad mūsų ekonomika, stebuklingai išsilaikiusi itin sunkiu metu, vėl didina greitį – dėl to dalį gynybai reikalingų pajamų suneš ekonomikos augimas, o dalies reikia nebijoti pasiskolinti. Vien per šią kadenciją finansavimas gynybai išaugo dvigubai – nuo 1 mlrd. iki daugiau nei 2 mlrd. eurų.

Europos Komisija yra skaičiavusi, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet gali siekti 2,3 proc., taigi, Mastrichto kriterijai, kai šalys turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą nebus pažeisti.

Laisvės partijoje taip pat parengėme savo pasiūlymus, kurie padidintų valstybės biudžeto pajamas bent 420 mln. eurų kasmet, kuo mažiau keičiant mokestinę sistemą – tai pelno mokesčio didinimas 1 proc., kuriam pritaria verslo bendruomenė, žaliųjų mokesčių išimčių peržiūra, nuosaikus akcizų bei savivaldybės ir valstybės biudžeto išlaidų koregavimas.

Finansų ministerija, atsižvelgdama į mano pasiūlymą, taip pat atvers galimybę verslui ir žmonėms savanoriškai prisidėti aukojant Lietuvos gynybai. Tam bus įkurtas specialus fondas, į kurį bus galima savanoriškai aukoti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Galiausiai papildomų pajamų atsirastų geriau kovojant su kontrabanda, sparčiau mažinant itin didelį PVM atotrūkį – čia esame treti nuo galo Europos Sąjungoje.

Labai didelę ir dar iki galo neišnaudotą nišą atvers gynybos pramonės plėtojimo kryptis. Šiandien Lietuvos kariuomenė tik 10 proc. centralizuotų įsigijimų perka iš Lietuvos įmonių – dauguma pinigų gynybai stiprinti iškeliauja į užsienį, tačiau netrukus, valstybei aiškiau formuojant ilgalaikį poreikį verslui, tai pradės keistis.

Europos Sąjunga ateinantį dešimtmetį taip pat perkraus savo požiūrį į gynybos pramonę – ši sritis gali tapti tokia pat svarbi ir gausiai finansuojama, kaip žaliasis kursas. Po Europos Parlamento rinkimų birželio 9 dieną tikriausiai atsiras Europos gynybos komisaro pozicija, bus plečiamas gynybos fondas. Darbotvarkėje atsiras ir bendrų europinių ar regioninių, strategiškai labai svarbių ginklų, pavyzdžiui, oro gynybos srityje, įsigijimo perspektyva.

Politinis susitarimas būtinas ir dėl valstybės vertybinės krypties – ar einame su Vakarais, ar su Maskvos–Pekino–Budapešto ašimi. Žodžio laisvė yra šventa konstitucinė vertybė, visos nuomonės turi būti gerbiamos ir išklausomos, tačiau dėl to neturime tapti kiauru rėčiu priešo propagandai.

rusija skiria yaptingą dėmesį rašizmo, rusų pasaulio ideologijos plėtrai. Siekdama paveikti politinius procesus, rusija siekia kurstyti konfliktus bei remti įvairias, dažnai marginalias, antisistemines politines jėgas.

Daugumą prokremliškų judėjimų ir skleidžiamų naratyvų tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse vienija panaši ideologinė kryptis: panieka žmogaus teisėms, demokratijai, teisės viršenybei, priešpriešos tarp tradicinių ir naujųjų vertybių ryškinimas, LGBT+ bendruomenės demonizavimas, istorinių nuoskaudų eskalavimas, izoliacionizmo ir atsitraukimo nuo tarptautinių aljansų ir įsipareigojimų siekis.

Šiandien kova su priešo propaganda, rusiško pasaulio plėtra – nemaža dalimi labiau entuziastų ir nevyriausybininkų darbas. Jei nesustabdysime rašizmo ideologijos, ilgainiui visuomenėje augs neapykanta, bus pakirstos konstitucinės vertybės.

Visus tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos politinės partijos pykosi dėl įvairiausių klausimų, tik ne dėl saugumo ir užsienio politikos. Per pastaruosius ketverius metus, tenka pripažinti, priešprieša tarp partijų nedovanotinai paaštrėjo – įveikime ją. Atvirai demaskuokime didžiausio mūsų priešo interesus, imkime atpažinti naratyvus ir suremkime pečius su jais kovodami. Sutarkime dėl ambicingo gynybos stiprinimo tikslo – 4 proc. gynybai. Atvirai diskutuokime apie reikalingas lėšas tam ir nebūkime kategoriški. Galų gale, darykime reikalingus pirkimus mūsų gynybai stiprinti jau dabar, bijodami labiau Bučos, o ne Mastrichto.

***

Vytautas Mitalas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas.