Dažnu atveju susiklosto situacija, kuomet „sumuštiniu“ nėra iki galo patenkinti nei tie, kurie šį principą pritaikė, nei juo labiau tie, kuriems jis buvo pritaikytas. Ir taip nutinka dėl daugelio priežasčių.
Įterpti neigiamą tarp teigiamų
Pirmiausia pradėkime nuo to, kas tai yra „sumuštinio“ principas ir kokia jo prasmė. „Sumuštinio“ metodas yra situacija, kuomet, norėdami įvardyti darbuotojui, kolegai, partneriui, tėvams ar draugams kokį nors neigiamą dalyką, įterpiate visą tą informaciją tarp dviejų teigiamų dalykų. Kitaip tariant, pirmiau pasakote komplimentą ar tiesiog ką nors, ką tas žmogus gerai daro, tuomet išsakote, kas jums nepatinka ar ką tas žmogus padarė negerai, ir vėl pasakote jam ką nors pozityvaus. Esą tokiu būdu žmogus nesijaučia vien tik gavęs neigiamų atsiliepimų, nes yra „apšildomas“.
Realybėje tai galėtų atrodyti taip: „Aurimai, dėkoju, kad padarei prezentaciją, labai išsami, iliustratyvi, matau, kad tam skyrei dėmesio. Tačiau jos pačiam pristatymui trūko svorio, be to, pristatydamas kalbėjai taip, tarsi auditorijai viskas būtų savaime suprantama pagal nutylėjimą, dėl ko turime atsiliepimų, jog tave ne visi suprato. Kitąkart pasistenk skirti laiko pasiruošti pačiam pristatymui, ne tik prezentacijos sukūrimui. Iš kitos pusės, gerai, kad pristatymą pradėjai anekdotu, tai nuėmė bendrą auditorijos įtampą. Ačiū.“