Iki vegetacijos pabaigos dar spėtų gerai įsišaknyti braškės, paskubėjus pasėti, pavasarį džiugintų rūgštynių ir rabarbarų derlius. Rugsėjui geriau šių darbų neatidėti.
Braškėms reikia įsišaknyti
Daug kas braškių daigus sodina pavasarį, tačiau jei norite uogas valgyti jau ateinančią vasarą, padarykite tai rugpjūtį. Kereliai spės įsišaknyti ir sukraus gausų žiedyną. Kuo anksčiau vasarą pasodinsite braškes, tuo gausesnio derliaus sulauksite ateinančiais metais.
Planuodami vietą braškynui, atkreipkite dėmesį, jog braškėms netinka vieta, kurioje augo avietės, bulvės, pomidorai, agurkai ir pupelės, nes uogakrūmiai gali užsikrėsti dirvoje likusiais ligų sukėlėjais. Nesodinkite braškių ir ten, kur jos jau augo – žemė šioje vietoje turėtų bent ketverius metus pailsėti.
Vasarą pasodintų braškių nereikia apdengti nuo šalčių – iki vegetacijos pabaigos augalai pakankamai įsišaknija. Tačiau iškart po pasodinimo patartina pamulčiuoti. Labiausiai tinka šiaudai: žemę aplink kerelius uždengus 3 – 4 cm šiaudų sluoksniu, braškės greičiau prigis. Jei mulčiuosite pjuvenomis ar medžio drožlėmis, iki sezono pabaigos teks papildomai patręšti azotinėmis trąšomis, nes irdamos pjuvenos iš dirvos paima azotą.
Laikas sėti rūgštynes
Šią lapinę daržovę galima sėti nuo ankstyvo pavasario, tačiau sėklos dygsta ilgai, todėl norint anksti sulaukti vešlių lapų, reikia sėti rugpjūtį.
Rūgštynės – pats ankstyviausias žalumynas. Pasirinkti jų lapų, tinkančių sriuboms, salotoms, įdarams, sovietnečiu priemiesčių gyventojai eidavo į natūralias paupių pievas. Dabar yra įvairiausių šių lapinių daržovių veislių, skirtingas ir jų rūgštingumas, todėl galima pasirinkti veisles pagal savo skonį.
Rūgštynės nemėgsta saulėkaitos, rekomenduojama joms reiktų parinkti pusiau pavėsingą, ilgiau drėgmę išlaikančią vietą. Kaip ir braškės, jos derlingiausios yra pirmus dvejus - trejus metus, vėliau lapai susmulkėja, apkarsta.
Pasėjus rugpjūtį, rūgštynės sudygs tik pavasarį – jų vegetacija prasideda orui atšilus iki 2 – 3 laipsnių. Kelinti metai darže augančias rūgštynes dabar reikėtų patręšti trąšomis, turinčiomis didesnį kiekį fosforo ir kalio. Augalas atsparus šalčiams, išgyvena net pačias atšiauriausias žiemas, todėl rūgštynių dengti nereikia.
Daržo karalius – rabarbaras
Rabarbarai vienoje vietoje gali augti dešimt metų ar net ilgiau, tačiau derlingiausi jie būna šeštaisiais – septintaisiais metais.
Rugpjūčio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas pasisėti rabarbarų. Iki pavasario sėklos išbrinks ir išleis daigus. Tačiau nepalyginamai greičiau skinsite mėsingus rabarbarų lapkočius, jei šiuo metu pasodinsite sodinsite kelis pumpurus turintį šakniastiebį. Jį galite atsiskverbti nuo senesnio augalo.
Rabarbarai mėgsta giliai įdirbtą silpnai rūgštų,, puveningą priesmėlį ar priemolį, kaip ir rūgštynėms, rabarbarams reikia parinkti drėgną, bet neužmirkusią dirvą.
Rabarbaras – tikras daržo karalius, ir ne tik dėl didžiulių, plačiai iškerojusių lapų. Rabarbarų lapkočiuose yra daug mineralinių medžiagų - kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio. Kas nežino, kur naudoti rabarbarus, anksti pavasarį turėtų išsikepti rabarbarų pyragą – šeimyna tikrai pripažins, jog gaiviai rūgštokas kepinys pranoksta visų mėgstamą obuolių pyragą.