Anot mokslininkų, bene didžiausią poveikį turintis būdas padėti planetai yra stengtis valgyti mažiau mėsos. Per praėjusius metus pasirodžiusių mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė neigiamą poveikį, kurį sukelia mėsos vartojimas, ypač kiaulienos ir jautienos.
Pramoninė žemdirbystė ir gyvūnijos rūšių įvairovės nykimas – toks, kurio nebuvo nuo pat dinozaurų išnykimo – reiškia, kad gyvuliai bei galvijai ir žmonės dabar sudaro 96 proc. visų žinduolių. Nepaisant to, kad gyvulininkystė sunaudoja didžiąją dalį planetos naudmenų (žemės, vandens – DELFI), mėsos ir pieno produktai sudaro tik 18 proc. visų maisto kalorijų ir apie trečdalį baltymų.
Gyvulininkystė palieka nemenką pėdsaką – miškų naikinimas kuriant ganyklas, karvių auginimo metu bei trąšų naudojimo metu išsiskiriančios metano dujos, kurios prilygsta visų pasaulio automobilių, sunkvežimių ir lėktuvų išmetamosioms dujoms, kuriančioms šiltnamio efektą. Mėsos auginimo praktikos kelia grėsmę masiniam kitų gyvūnų rūšių išnykimui. Taip pat pramoninė gyvulininkystė teršia upelius ir upes, galiausiai, prisideda prie vandenynų taršos.
Praėjusių metų spalį Oksfordo universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, įspėjo, kad, jei pasaulis stengiasi užkirsti kelią pavojingiems klimato kaitos pokyčiams, mityba mėsa turi būti sumažinta, o jautienos suvartojimas Vakarų šalyse turi sumažėti 90 proc. Mitybą mėsa, anot mokslininkų, galima pakeisti valgant penkis kartus daugiau pupelių ir ankštinių augalų.
Tyrinėtojai teigia, kad reiktų sumažinti ir kiaulienos, pieno bei kiaušinių vartojimą, kadangi žmonija iki 2050-ųjų pasipildys dar 2 milijardais gyventojų. Mokslininkai teigia, jog norint nepažeisti tarpvalstybinio susitarimo, jog pasaulinė temperatūra nepadidėtų 2 laipsniais Celsijaus, reiktų pereiti prie „lanksčios” dietos – kuomet būtų valgoma vegetariškai ir tik retkarčiais vartojama žuvis arba mėsa.
Siekiant šio tikslo, buvo pažerta nemažai pasiūlymų, keli iš jų – raudonos mėsos apmokestinimas ar šėrimas karves jūrų dumbliais, taip stengiantis sumažinti metano išsiskyrimą galvijams ėdant. Taip pat buvo siūloma pradėti valgyti vabzdžius vietoj kepsnių ar kiaulienos pjausnių, kaip rašoma theguardian.com.
Bet labiau tikėtina, kad pažanga gali būti pasiekta auginant mėsą laboratorijose bei kuriant daugiau veganiškų pakaitalų. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu bus siekiama pokyčių klimato kaitos atžvilgiu, 2019-aisias metais tikimasi pertvarkyti bei atnaujinti pasaulinę maisto sistemą.