Sustiprinti imunitetą rudenį gali padėti ir viena pigiausių daržovių

Svogūnai pasižymi įvairia skonių palete: nuo aštrumo, kai yra žali, iki saldumo ir švelnumo, kai juos apkepame ar šiek tiek apverdame. Svogūnus galima troškinti, karamelizuoti, skrudinti, kepti arba naudoti kaip padažų ir sriubų pagrindą. Šios daržovės – ne tik skanios, bet ir maistingos. Kai pranešime spaudai sako gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, svogūnuose mažai kalorijų, daug maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų.

Nors skonis patinka ne visiems, svogūnai – maistinga daržovė

Ruduo neįsivaizduojamas be skirtingų veislių ir rūšių svogūnų derliaus. Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad nors svogūnai ir yra dažnai lietuvių vartojama daržovė, mažai kas įvertina jos naudą sveikatai.

„Svogūnuose yra labai mažai kalorijų, todėl jie puikus pasirinkimas tiems, kurie nori kontroliuoti savo svorį. Taip pat jie yra geras maistinių skaidulų šaltinis, kurios palaiko virškinimo sistemos sveikatą. Dar svogūnuose yra vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C, kuris yra antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą ir odos sveikatą. Juose taip pat yra nedidelis kiekis vitaminų B6 ir folio rūgšties, svarbių energijos apykaitai ir ląstelių funkcijai. Be to, šiose daržovėse randamos mineralinės medžiagos, pavyzdžiui, kalis, padedantis palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą ir širdies sveikatą“, – pranešime spaudai keletą svogūno naudų išskiria gydytoja.

Tačiau tai ne vienintelės šios daržovės teigiamos savybės. „Svogūnuose yra įvairių antioksidantų, įskaitant kvercetiną, kuris pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Šios medžiagos naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl gali sumažinti jų ligų riziką, nes skatina sveiką cholesterolio kiekį ir palaiko kraujagyslių funkciją. Taip pat svogūnų glikeminis indeksas yra palyginti žemas, tad jie nedaro didelio poveikio cukraus kiekiui kraujyje. Tai gali būti naudinga diabetu sergantiems asmenims arba tiems, kurie nori reguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, – pabrėžia dietologė.

Nepaisant to, dr. E. Gavelienė primena, kad kai kurie asmenys turėtų atsargiau svogūnus įtraukti į savo mitybos racioną: „Svogūnuose yra tam tikrų junginių, pavyzdžiui, fruktanų ir sieros junginių, kurie kai kuriems žmonėms gali būti sunkiai virškinami. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu ar kurie turi kitokių virškinamojo trakto sutrikimų, suvalgę svogūnų gali jausti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Tačiau kruopščiai išvirus svogūnus arba pasirinkus švelnesnes jų rūšis, šie simptomai gali sumažėti. Galiausiai reikėtų atsižvelgti į asmeninius skonio pasirinkimus ir individualias reakcijas į svogūnus. Kai kuriems žmonėms tiesiog nepatinka svogūnų skonis ar ilgai išliekantis jų poskonis, todėl visiškai pagrįstai jie gali vengti šių daržovių valgymo.“

Kaip išsirinkti kokybiškus svogūnus ir kaip juos laikyti namuose?

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pranešime spaudai pataria rinktis svogūnus, kurie švelniai suspaudus atrodo tvirti ir kieti. „Taip pat ieškokite svogūnų su sausa ir nepažeista išorine odele. Odelė turi būti be dėmių, įpjovimų ar pelėsių. Šiek tiek sutrūkinėjęs išorinis sluoksnis nėra tragedija, tačiau svogūno odelė neturėtų būti pernelyg pažeista. Taip pat stebėkite ar svogūno viršuje nėra žalių ūglių: dygimas gali reikšti, kad svogūnas jau nebėra geriausios kokybės. Išorinė svogūnų odelės spalva priklauso nuo veislės. Ieškokite ryškios, tolygios spalvos svogūnų. Pavyzdžiui, geltonųjų svogūnų odelė turėtų būti aukso spalvos, o raudonųjų svogūnų – tamsiai raudona arba violetinė“, – teigia ekspertė.

Parsinešus svogūnus namo, jie turėtų būti laikomi vėsioje ir sausoje vietoje. Gerai tinka sandėliukas, rūsys arba vėsus virtuvės kampas. Tačiau O. Suchočeva pataria nelaikyti svogūnų per šiltai, ant tiesioginių saulės spindulių arba prie drėgmės šaltinių.

„Verta žinoti, kad nepjaustytų svogūnų negalima laikyti šaldytuve, nes dėl šaldytuve esančios didesnės drėgmės, ši daržovė gali suminkštėti ar pradėti pelyti. Vietoje to, laikykite svogūnus kambario temperatūroje. Tik svarbu jiems užtikrinti tinkamą oro srautą: galite laikyti svogūnus tinkliniuose maišeliuose, vieliniuose krepšeliuose arba net vienu sluoksniu ant medinės lentynos – taip išvengsite drėgmės kaupimosi ir prailginsite jų galiojimo laiką. Žinoma, svogūnus reikėtų laikyti atskirai nuo bulvių ir kitų produktų, nes jie išskiria dujas, dėl kurių bulvės gali sudygti“, – primena prekybos tinklo atstovė.

Gudrybės, kad pjaustant svogūnus nereikėtų ašaroti

Svogūnuose gausu sieros junginių, todėl pjaustant juos ši rūgštis žaibiškai pavirsta dujomis, ima garuoti ir sudirgina akis bei nosies gleivinę. Tačiau yra nemažai gudrybių, kurios gali padėti to išvengti.

„Prieš pjaustydami svogūną įdėkite jį į šaldytuvą maždaug 30 minučių. Šalta temperatūra gali sulėtinti dirginančių junginių išsiskyrimą. Be to, galite naudoti aštrų peilį: jis mažiau pažeidžia ląsteles, iš kurių išsiskiria gleivinę dirginantys junginiai. Taip pat gali pagelbėti svogūno pjaustymas vandenyje arba jam tekant iš čiaupo – tai gali padėti sulaikyti dirginančius junginius ir neleisti jiems patekti į akis“, – pasakoja O. Suchočeva.

RECEPTAS

Prancūziška svogūnų sriuba

Sriubai reikės:

• 60 g sviesto;
• 750 g geltonųjų svogūnų, supjaustytų plonais griežinėliais;
• 2 skiltelių smulkinto česnako;
• 1 a. š. cukraus;
• 1,5 litro jautienos sultinio;
• 100 ml sauso baltojo vyno;
• 1 lauro lapo;
• 4 čiobrelio šakelių;
• Druskos ir pipirų pagal skonį;
• 200 g tarkuoto sūrio;
• 4 riekelių bagetės;
• Šiek tiek alyvuogių aliejaus.

Gaminimo eiga:

1. Sviestą ištirpinkite dideliame puode ant vidutinės ugnies. Sudėkite griežinėliais supjaustytus svogūnus ir retkarčiais pamaišydami kepkite, kol jie suminkštės ir karamelizuosis (apie 25–30 min.).
2. Įmaišykite susmulkintą česnaką ir cukrų ir virkite dar 5 minutes, kol česnakas taps kvapnus, o svogūnai – karamelizuoti.
3. Supilkite sausą baltąjį vyną ir palikite kelias minutes pavirti, kad išsiskirtų alkoholis.
4. Supilkite jautienos sultinį, lauro lapą ir čiobrelių šakeles. Mišinį švelniai pavirkite apie 20–25 minutes. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.
5. Kol sriuba verda, įkaitinkite orkaitės skardą.
6. Iš abiejų pusių alyvuogių aliejumi patepkite bagetės riekes ir sudėkite jas ant kepimo skardos. Kepkite bagetės riekeles, kol jos taps auksinės ir traškios. Išimkite iš orkaitės, pabarstykite tarkuotu sūriu ir atidėkite į šalį.
7. Kai sriuba bus paruošta, įmeskite lauro lapą ir čiobrelių šakeles.
8. Sriubą išpilstykite į dubenėlius ir patiekite su skrudintomis bagetės riekelėmis.

Skanaus!