– Pradėkime nuo to, kas yra knarkimas?
– Knarkimas yra dusimas tikrąja šio žodžio prasme. Daugelis jį įsivaizduoja kaip kažkokį nereikšmingą ar net šypseną keliantį dalyką, iš kurio galima pasijuokti, bet iš tiesų tai dusimas. Miego prasmė yra pailsėti, o ilsėtis dūstant, matyt, niekas nenorėtų.
– Kodėl žmonės knarkia? Ar, kaip jūs sakote, dūsta ir dėl to knarkia?
– Pagrindinės yra trys priežastys. Pirmoji – žmogus miegodamas kvėpuoja per burną, dėl ko liežuvis nukrenta ir užstoja kvėpavimo takus. Tokie žmonės kartais net minutę laiko nesugeba įkvėpti ir padūsta. Antroji priežastis – knarkimą sukelia per greitas kvėpavimas per nosį. Taip gali nutikti dėl streso ar kitų priežasčių. Trečioji priežastis, kuriai jau reikia medikų įsikišimo, tai struktūrinis dalykas, pavyzdžiui, lūžusi nosis ar kažkokie kitokie defektai, kurių nelabai pakeisi.
– Ką daryti, kad žmogus neknarktų? Ar yra priemonių, kurios padėtų?
– Aš pats dirbu su pirmomis dviem priežastimis. Jei žmogus miegodamas kvėpuoja per burną, tai sutvarkoma gana lengvai: viskas, ko reikia, – išmokyti žmogų palaikyti kvėpavimą per nosį. Nakties metu galima užsiklijuoti lūpas pleistru, kad ir kaip juokingai tai skamba. Kūnas po truputį išmoks laikyti burną užvertą. Dėl ko tai svarbu? Kai esame užvėrę burną ir kvėpuojame per nosį, mūsų liežuvis atsiduria prie viršutinio gomurio ir atveria mūsų kvėpavimo takus, o tai yra pagrindas, leidžiantis kvėpuoti. Maža to, reikia pabrėžti, kad liežuvio pozicija apskritai daro įtaką mūsų veidui: ar skruostikauliai platūs, ar žandikaulis į priekį atsikišęs. Yra daug pratimų su liežuviu, norint per metus ar trumpiau pakoreguoti kaukolę, net ir žmonėms virš 50-ies.
– O ką daryti, jei kvėpuojama per nosį, bet itin greitai ir dėl to knarkiama?
– Reikia pakelti žmogaus anglies dioksido toleranciją. Tam dienos metu galima daryti įvairių pratimų, kurie treniruoja kūną sugebėti palaikyti didesnį anglies dioksido kiekį ir nepasiduoti panikai. Dienos metu reikėtų stengtis išlaikyti lėtą, ramų kvėpavimą.
– Dažnai knarkimu skundžiasi ne pats knarkiantis žmogus, bet jo partneris, tačiau iš to, ką pasakojate, suprantu, kad tai trukdo ir pačiam knarkiančiajam, tiesa?
– Labai stipriai trukdo. Pagrindinis miego tikslas – kūno atsigavimas. Yra įrodyta, kad miegas veikia geriau nei steroidai. Jei blogai išsimiegi, kūnas būna pavargęs, smegenys daug mažiau pasisavina informacijos, daug mažiau atsimename to, ką išmokome. Bet svarbiausia – buvo darytas tyrimas su hiperaktyviais žmonėmis, kas šiais laikais labai dažna. Tiesa tokia, kad dažnai tokiems žmonėms tiesiog trūksta miego. Įrodyta, kad fizinis judesys reikalauja mažiau energijos nei susikaupimas. Hiperaktyvumas nėra signalas, kad žmogus turi per daug energijos, atvirkščiai, jos turi per mažai. Jis negali sutelkti dėmesio, dėl to reikia nuolat judėti. Kai žmonės susitvarko miegą sau, sutvarko savo vaikams, pagerėja jų kasdienybė, mokslo pasiekimai, emocinės būsenos. Ypač jei išsimiegama daugiau nei vieną naktį.
Aš pats per visą šitą esu perėjęs, nes nuo vaikystės kovojau su sinusitu. Kvėpavimas per burną, knarkimas man buvo įprasti dalykai, kol nesusitvarkiau kvėpavimo ir tik tada supratau, ką reiškia iš ryto atsibudus nejausti skausmo ir nuovargio. Į miegą pradėjau žiūrėti kaip į atsigavimo mechanizmą, o ne prievolę. O dėl šalia esančio žmogaus, tai, be abejo, knarkimas kažkiek trukdo, bet yra tyrimų, kurie rodo, kad jei miegame ne savo įprastoje vietoje, yra du garsai, kurie padeda giliau ir geriau išsimiegoti, – laužo ir šuns knarkimo garsas.
– Grįžkime prie žmonių knarkimo. Daugelis pastebi, kad partneris ar partnerė knarkia, jei miega ant nugaros. Kodėl taip yra?
– Miegant ant nugaros gravitacija traukia žandikaulį žemyn, liežuvis nukrenta į apačią ir pradeda blokuoti kvėpavimo takus. Reikia suprasti, kad liežuvis nėra toks trumpas, jis eina beveik iki kaklo apačios. Kai jis pakeltas, aktyviai palaiko mūsų kvėpavimo angą, kai nukrenta – pridaro. Miegas ant nugaros nėra pats geriausias variantas. Geriausia miegoti ant kairiojo šono.
– O kaip dėl maisto, alkoholio – ar tai gali turėti įtakos knarkimui?
– Taip, rekomenduojama 2–3 valandas prieš miegą nevalgyti, nes virškinimas reikalauja energijos, kūnas pradeda dirbti, kvėpavimas paspartėja, dėl ko žmogus gali pradėti knarkti. Dėl alkoholio – taip pat. Dar vienas svarbus dalykas – itin didelis nutukimas. Kūno riebalų kiekis susijęs su knarkimu. Kai jis per didelis, riebalai kaupiasi aplink kaklą ir užspaudžia kvėpavimo takus. Taigi svarbiausia – suprasti, kad miegas yra skirtas poilsiui ir, jei knarkimas tam trukdo, reikėtų kreiptis į specialistus pagalbos.
