Kas lėmė roboto lyderystę?
Po daugiau nei penkių mėnesių lyderio poziciją užėmusio investicijų roboto „kišenėje“ 516 eurai 57 centai. SEB privačios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė Inga Miliauskienė teigia, kad roboto rezultatai nestebina dėl kelių priežasčių. Pirma, kad investicijų robotas „gyvena“ kur kas ramesnį gyvenimą nei likę projekto dalyviai, kurie ne tik turi strateguoti, bet tam rasti ir laiko. Antroji priežastis – roboto pasirinktos rinkos ir sektoriai šiais metais augo sparčiausiai.
Primename, kad investicijų robotas lėšas investuoja į investavimo profesionalų sudarytą iš ekonomiškai efektyvių ir diversifikuotų biržoje prekiaujamų fondų (angl. ETF). Anot SEB atstovės, robotas savo portfelį diversifikuoja geografiškai ir pagal sektorius.
„Geografiškai didžioji dalis (65 proc.) roboto krepšelio orientuota į JAV ETF, apie 2 proc. – į Japonijos, o toliau išsiskaido – į besivystančias ir Europos rinkas. Jeigu paimtume sektorius, tai robotas daugiau nei ketvirtadalį savo krepšelio nukreipęs į šiuolaikinių technologijų, IT sektorių, taip pat į finansų ir sveikatos apsaugą. Tai šie komponentai davė didžiausią postūmį ir grąžą, ką šiandien ir matome“, – kalbėjo I. Miliauskienė.
Planą turi, bet dar neįgyvendino
Antroje pozicijoje įsitvirtinusi profesionali investuotoja Viktorija Orkinė praėjusioje laidoje kalbėjo apie pasiryžimą alternatyviai investicijai ir norą savo uždarbį pasididinti ženklesnia suma. Deja, savo planų per dvi savaites jai nepavyko realizuoti, todėl, tikėtina, ir teko nusileisti robotui. Tačiau Viktorija nuleisti rankų neketina ir po dviejų savaičių tikisi užimti lyderio poziciją.
Praėjusį kartą V. Orkinė sakė, kad investicija bus susijusi su jos pomėgiu – juvelyrika.
„Akmenį nusipirkau, bet su jo realizacija nepadariau nė vieno žingsnio. Turiu tik planą, kad jį nunešiu į prabavimo rūmus, kad būtų sertifikuotas ir jį perkantys žmonės žinotų, jog perka gerą daiktą: būtų išduotas dokumentas, eksperto patikrintas su tam tikra aparatūra“, – kalbėjo projekto dalyvė.
Po visų šių žingsnių moteris planuoja surengti aukcioną socialiniuose tinkluose. V. Orkinė juokaudama sakė, kad informacija apie brangakmenį jį prašysianti pasidalinti ir savo konkurento Rimvydo Širvinsko-Makaliaus.
„Gal jo auditorija turtingesnė arba labiau norės“, – juokėsi moteris.
R. Širvinskas-Makalius paklaustas, ar sutiks ištiesti pagalbos ranką konkurentei, sakė: „Mes su Viktorija pastaruoju metu stengiamės būti kolegos, o ne varžovai. Daugiau stengiamės varžytis su investicijų robotu, kuris laidoje taip niekada ir neparodė. Padėt – padėsiu, turbūt už atitinkamą komisinį mokestį. Arba kad Viktorija nebūtų nugalėtoja reikės lygiosiomis pasidalinti uždarbį“. V. Orkinė sakė, kad kažin, ar toks Makaliaus siūlymas jai būsiąs naudingas.
Kitoks investavimo būdas
V. Orkinė patikino, kad reikėtų atsisakyti iliuzijų, jog gyvenimas iš investicijų reiškia nieko neveikimą: tam reikia ir žinių, tiek tam tikrų fizinių veiksmų, kuriems taip pat reikia skirti laiko. SEB atstovė I. Miliauskienė pridūrė, kad galvojant apie alternatyvių investicijų grupę reikia pasirinkti tą, kurią žmogus išmano geriausiai ar domisi laisvalaikiu.
„Tai iš tiesų laikui ir žinioms imli pasirinkimo opcija“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Anot jos, alternatyvios investicijos gali būti bet kas, kas nėra susiję su visiems gerai žinomomis, įprastomis orientuotomis į akcijas ar obligacijas. Tai gali būti automobiliai, monetos, meno kūriniai, brangakmeniai ir pan.
„Pasirinkus bet kurią klasę, reikia įdėti tam tikrų žinių. Pavyzdžiui, nuo ko susideda vertės augimas. Jeigu kalbame apie meną, tai nereiškia, kad visas menas yra investicinis“, – pabrėžė I. Miliauskienė.
Pasak jos, skirtingai nei Viktorijos pasirinkta strategija, alternatyvios investicijos yra ilgo laikotarpio, todėl būtina išlaukti tam tikrą laiko periodą, kad būtų galima įvertinti augimo vertę.
I. Miliauskienė sakė, kad pasirinkus alternatyvių investicijų kelią, tai nebūtinai reiškia apčiuopiamą produktą, kurio priežiūrai ar turėjimui reikia papildomų investicijų dėl, tarkime, laikymo sąlygų ypatybių. Šiandien yra begalė įvairių platformų, kurios prieinamos ir mažmeniniam investuotojui. Tokiu būdu žmogus turi galimybę įgauti teisę į dalį produkto. Tačiau, pasak V. Orkinės, taip prarandamas džiugesio komponentas.
„Kai investuojame į apčiuopiamus meno kūrinius ar papuošalus, vienas iš dalykų, ką duoda tokia investicija, tai prisirišimo, sentimento ar pasitenkinimo jausmą“, – antrino I. Miliauskienė.
Kritęs į minusą, nepasiduoda
Per daugiau nei penkis mėnesius penkis šimtus eurų investavęs investavimo naujokas R. Širvinskas-Makalius savo sąskaitoje turi 495 eurus 68 centus. Tai reiškia, kad jis yra minuso zonoje. Tačiau projekto dalyvis geros nuotaikos dėl to neprarado ir sakė, kad stengiasi įžvelgti viso to gerąją pusę.
„Šiandien ryte peržvelgiau savo rezultatus ir supratau, kad daugelis mano pasirinkimų per šiuos penkerius mėnesius buvo labai teisingi. Iš kai kurių akcijų įsigijimo aš uždirbau net 40 ar 33 proc. Tačiau labiausiai mane į dugną nuvarė nelemtas „Boeing“ lėktuvų gamintojas, į kurį aš nusprendžiau investuoti netgi du kartus po šimtą eurų ir iš viso išleidau 200 eurų. Šiuo metu mano įsigytos akcijos nuvertėjusios 36 eurais“, – savo situaciją detalizavo investavimo naujokas.
Tačiau Makalius sakė pasitikintis daugumos analitikų rekomendacijomis, kad „Boeing“ akcijas reikėtų dar pasilaikyti arba pirkti naujų. Tuo tarpu 10 proc. ekspertų rekomenduoja jas parduoti, tačiau Rimvydas pasiduoti neketinantis ir drastiškų sprendimų imtis neketina.
Galvoja, kur investuos kitą šimtą eurų
Investavimo profesionalė V. Orkinė paklausta, ar jau galvojanti, kokį žingsnį žengs gavusi šeštą šimtą eurų, sakė, kad norėtų įsigyti obligacijų, kurias pavadino populiariausiu instrumentu, kur gaunamos pakankamai aukštos grąžos už pakankamai saugią priemonę. Tačiau tokius norus daugeliu atveju apriboja investuoti turima nustatyta pinigų suma.
Viktorija taip paminėjo auksą kaip norimą investiciją, kurio kainos šiuo metu yra neregėtose aukštumose.
„Į auksą nežiūrėčiau kaip į alternatyvią investiciją, nes jis yra super likvidi priemonė, kuri turi labai daug pliusų. Tai yra praktiškai pinigai“, – sakė V. Orkinė.
Tačiau, anot jos, už šimtą eurų pavyktų įsigyti tik nedidelį aukso kiekį.
Artėjant laikui, kai projekto dalyviai gaus šeštą šimtą eurų, Rimvydui pusiau juokais pusiau rimtai buvo pateiktas provokuojantis pasiūlymas: pasiimti šiuo metu turimą pinigų sumą ir viską investuoti į kokį nors vieną pasirinktą dalyką.
„Nesvarstau tokios galimybės todėl, kad atsimenu pamokas iš pirmųjų filmavimų. Pardavęs „Boeing“ akcijas, aš jau fiksuočiau 36 eurų nuostolį. Šiuo metu turiu tik menamą nuostolį, nes mano akcijos yra nuvertėjusios, bet tai nereiškia, kad vėliau jos nepakils. Taigi su jos aš nieko nenorėčiau daryti“, – provokacijoms nepasidavė R. Širvinskas-Makalius.
Tačiau jis pridūrė, kad gavus šeštąjį šimtą jis saugios investicijos rinktis nenorėtų, nes iki projekto pabaigos jis nepasiektų gerų rezultatų.
„Man prieš pora savaičių labai patiko investuoti į akcijų biržoje prekiaujamus fondus ir per tą laiką iš ten uždirbau du eurus. Tai jeigu viskas toliau taip eis, tai galbūt man pavyks ir tą nuostolį pamiršti“, – sakė investavimo naujokas.
Laidą „Kai nemiega pinigai“ kviečiame žiūrėti kas antrą savaitę „Delfi“ portale ir kartu su projekto dalyviais sekti, kaip jiems sekasi priėmus šį iššūkį. Kiekvieną mėnesį investuotojų piniginės pasipildo po 100 eurų, kuriuos kiekvienas gali investuoti ten, kur tik patys nori.
„Delfi“ įspėja, kad investavimas yra susijęs su rizikomis, todėl kiekvienas investuojantis turi pats įsivertinti savo finansines galimybes ir toleruojamą riziką.
