Kaip rašoma pranešime spaudai, septynių hektarų ūkyje smidrus auginanti J. Krištopaitienė kasmet nurenka gausų baltųjų, žaliųjų ir violetinių smidrų derlių. Visos trys šios daržovės rūšys pasižymi individualiais skoniais.
„Pastebime, jog lietuviai labiausiai mėgsta žaliuosius smidrus, nes jie skanūs, labai greitai ir lengvai paruošiami. Nenuostabu, kad mes jų auginame daugiausiai. Baltuosius ir violetinius smidrus dažniau renkasi restoranai, taip pat tie klientai, kurie jau ragavo paruoštą daržovę – keliaudami ar svečiuose“, – pasakoja smidrų ūkių pradininkė J. Krištopaitienė.
Smidrų sezonas Lietuvoje paprastai prasideda gegužę ir trunka 6–8 savaites. Ūkininkė pasakoja, kad derlius nuimamas kasdien, o jeigu oro temperatūra perkopia 25 laipsnius, smidrai nurenkami net dukart per dieną. Taigi, sezono metu pirkėjai gali mėgautis išties šviežiais ūgliais.
Kokio storio smidrus rinktis
Perkant smidrus, ūkininkė J. Krištopaitienė pataria atkreipti dėmesį į jų storį. Vieniems patiekalams, pavyzdžiui, gaminant rizotą, sriubą, troškinį, geriau tinka plonesni, o patiekiant kaip garnyrą su žuvimi ar mėsa, taip pat gaminant smidrų užkandžius, geriau rinktis ūglius su storesniu kotu.
„Bet kokio storio smidrai geriausią skonį atskleis, jei bus švieži. Kitaip tariant, nusipirkote ir gaminkite. Žinoma, jei apdžius tik kotelis, galima jį nupjauti, tačiau jei pradeda gesti smidro viršūnė – deja, bet teks tokį ūglį išmesti“, – pataria smidrų augintoja. Geriausia šią daržovę laikyti šaldytuve, daržovių stalčiuje, pusę kotelių įsukus į drėgną popierinį rankšluostį – taip prailginamas šviežumas.
Augino, bet nevalgė
Apie smidrus ūkininkė išmano bemaž viską – augina juos daugiau nei 20 metų, o ypač svarbios patirties įgavo Danijoje.
„Danijos smidrų ūkyje su vyru atlikome praktiką. Ten praleisti metai ir įgyta patirtis – nuo pat sodinimo, auginimo, priežiūros iki pristatymo klientams – įkvėpė įkurti savo smidrų ūkį Lietuvoje. Tuo metu šis žingsnis reikalavo daug drąsos: mūsų šalyje mažai kas buvo jų ragavę, augino kaip gėles darželiuose ir neįsivaizdavo, kad augalo ūgliai ne tik valgomi, bet ir skanūs bei sveiki. Nenuostabu, kad pradžioje mūsų užsiėmimas ir pati daržovė vertinta skeptiškai. Tačiau pamažu ją pamėgo svečiose šalyse ragavę tautiečiai bei kulinarija aktyviau besidomintys maisto mėgėjai“, – apie veiklos pradžią pasakoja J. Krištopaitienė.
Su smidrais galima pagaminti daugybę įvairių patiekalų – jie puikiai dera su makaronais, picomis, salotomis, omletais bei kitais valgiais. Tačiau dažnas nežino, jog ši daržovė yra skani ir šviežia, neapdorota.
„Dažniausiai mes smidrus valgome žalius, ką tik iš daržo. Tai visiškai saugu ir sveika. Pavyzdžiui, jei skinant netyčia nulūžta augalo kotelis, tai ir skanaujame tiesiai iš laukų. Vis dėlto, jei sulaukiame svečių ar norime patiekti karštą užkandį, skaniausias ir greičiausias gaminimo būdas – šonine apsukti ir orkaitėje 10-15 min. pakepinti smidrai. Prieš tai reiktų šiek tiek nulupti ūglių apatinę dalį. Šalia galima derinti sūrį ar duonelę. Tinka kone visoms progoms, galima gaminti ir gamtoje, pakepant ūglius ant grilio“, – pranešime spaudai savo receptu dalijasi augintoja.
Lietuvių meilė smidrams kasmet stiprėja
Pasak ūkininkės, iš pradžių Lietuvoje gana atsargiai vertintų smidrų susidomėjimo proveržį prieš daugiau nei dešimtmetį pavyko pasiekti tik bendradarbiavimo su vienu lietuvišku prekybos tinklu.
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė, pranešime spaudai sako, kad pirkėjai labiausiai laukia būtent vietinių lietuviškų ūkių užauginto šviežio smidrų derliaus.
„Šių metų smidrų sezonas mūsų parduotuvėse prasidėjo gerokai didesniu klientų susidomėjimu – smidrų pardavimai išaugo trigubai, o lietuviškų smidrų pardavėme net 5 kartus daugiau negu pernai. Panašu, kad lietuviai pamėgo šią daržovę, nekantriai laukia šviežio derliaus ir juo mėgaujasi. Bendradarbiaujame su Lietuvos ūkininkais, ypač branginame ilgametes partnerystes – jų dėka esame tikri, kad pirkėjai namo parsineš tik aukščiausios kokybės smidrus“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.