„Savo darbo praktikoje stengiuosi ieškoti kuo natūralesnių bei saugesnių priemonių, kurios padėtų pacientams. Vaistažolės gali būti labai naudingos ir stiprinti organizmą. Tačiau reikia žinoti, kokios vaistažolės konkretiems simptomams malšinti gali būti naudojamos bei kam geriau jų privengti“, – teigia šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.
Medikė save pristato kaip specialistę, kuri ieško tikrosios pacientų blogos savijautos priežasties. Ji sutiko papasakoti ir apie TOP 5 vaistažoles, kurios, anot jos, gali puikai pasitarnauti pasijutus prastai.
Augalai, kuriuos namuose pataria turėti medikė
Šeimos gydytoja A. Misiūtė teigia, kad nors Lietuvoje yra tikrai puikių specialistų, kurie dirba išskirtinai tik su vaistažolėmis, jos darbo praktikoje taip pat pasitaiko situacijų, kuomet ji pataria išmėginti gydomąsias žoleles bei kitus augalus.
„Manau, kiekvienuose namuose šaltojo metų sezono metu turėtų „apsigyventi“ imbiero šaknis, kuri išties daro stebuklus. Imbieras gali padėti ne tik stiprinti imunitetą, tačiau ir pasitarnauti susidūrus su virškinamojo trakto problemomis, varginant pykinimui“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, taip pat ir ciberžolė gali būti veiksminga priemonė, padedanti kovojant su įvairiais negalavimais. Tarkuota ciberžolė ar jos milteliai turi stiprų antioksidacinį poveikį organizmui.
„Taip pat rekomenduoju namuose turėti ir vaistažolių – čiobrelių, liepžiedžių, medetkų, melisų, šalavijų. Šie vaistiniai augalai – labai naudingi bei vertingi“, – teigia medikė ir sutinka šiek tiek plačiau papasakoti apie šias organizmui labai naudingas vaistažoles.
Jei užklupo kosulys: ši vaistažolė gali būti pagalbininkė nr. 1
Pasakodama apie vaistažoles, šeimos gydytoja A. Misiūtė gerų žodžių negaili čiobreliui. Anot jos, ši žolelė gali praversti bene kiekvienam žmogui, kurį vargina kosulys.
„Čiobrelis palengvina atsikosėjimą, skatina broncho liaukų sekreciją, skystina skreplius ir gleives. Savo darbo praktikoje, jei pacientas skundžiasi nemaloniu kosuliu, rekomenduoju išbandyti čiobrelių arbatą. Juk ir vaistinių sirupų sudėtyje dažniausiai galima rasti šio augalo“, – dalinasi pašnekovė.
Vis dėlto, čiobreliai gali būti kenksmingi žmonėms, kurie yra alergiški vaistiniams augalams.
„Tačiau jei žmogus nėra alergiškas, čiobreliai gali būti vartojami ne tik laringito ar bronchito atvejais, tačiau ir esant įvairiems uždegimams. Taip pat ši vaistažolė gali padėti atpalaiduoti ir kitus spazmus, būti naudinga įvairiems žarnyno procesams“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pasidalina ir savo mėgstamos čiobrelių arbatos receptu. Juo vadovaujantis, du arbatinius šaukštelius vaistinio smulkinto čiobrelio reikia užpilti 200 ml karšto vandens ir palikti penkioms minutėms. Tokią arbatą reikia perkošti ir gerti po vieną puodelį keletą kartų dienos eigoje.
Vaistas nuo visų ligų: gali padėti kovojant net su gausiu prakaitavimu
Šalavijų arbata – ne tik labai skani, tačiau ir naudinga. Ji, anot A. Misiūtės, tonizuoja bei suteikia pliūpsnį energijos.
„Šalavijai Lietuvoje auginami nuo seno. Viduramžiais ši vaistažolė buvo laikoma net vaistu nuo visų ligų. Ir nors dabar taip pasakyti nebebūtų galima, būtina pripažinti, kad šalavijas – labai naudingas“, – sako medikė.
Ji pasakoja, kad šalavijas turi puikių gydomųjų savybių. Naudingi šio augalo ne tik lapai, tačiau ir žiedai.
„Lapuose yra eterinių aliejų, įvairių terpenų, karčiųjų medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Manoma, kad šalavijai turi priešuždegiminių savybių, stabdo bakterijų dauginimąsi“, – nurodo šeimos gydytoja.
Medikė pasakoja, kad šalavijas naudingas žarnyno mikroflorai. Anot jos, yra žmonių, kurie šios vaistažolės pagalba gydosi net burnos gleivinės uždegimus, skrandžio žarnų pakitimus, sprendžia tam tikras odos problemas.
„Teigiama, kad net nuo viduriavimo šalavijas gali padėti. O taip pat yra manančių, kad ši vaistažolė gali pasitarnauti sergant cukriniu diabetu. Patys šalavijo lapai naudojami ne tik imunitetui, tačiau ir skrandžio, žarnyno, tulžies, kepenų ligoms gydyti. Ši vaistažolė galėtų padėti net žmonėms, kuriuos vargina gausus prakaitavimas, tad tinka perimenopauzės metu. Rekomenduočiau išbandyti šaukštelį šalavijų lapų užpilti 200 ml karšto vandens ir uždengus taip palaikyti 10 minučių. Tuomet perkošus tokį gėrimą galima tiesiog išgerti, ar juo skalauti gerklę“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto, šios vaistažolės vartoti nereikėtų, jei žmogus yra alergiškas. Šalavijas gali būti kenksmingas ir besilaukiančioms ir žindančioms moterims. Gydytoja pabrėžia ir tai, kad šalavijo nepatariama naudoti itin dažnai, jei žmogus serga epilepsija.
Jei vargina nerimas ir stresas
Natūralu, kad šaltuoju metų sezonu žmonės dažniau susiduria ir su slogiomis nuotakomis. Susidūrus su stresu ir nerimu A. Misiūtė pataria išbandyti dar vieną naudingą vaistažolę – melisą.
„Ši žolelė naudinga ir imuninei sistemai. Taip pat ji gali būti puikus pagalbininkas, jei sergama žarnyno ir skrandžio ligomis ar susidūrus su nemiga. Melisa padeda atsipalaiduoti“, – nurodo pašnekovė.
Tačiau ji pabrėžia, kad nereikėtų melisos padauginti. Rekomenduojama per parą suvartoti 8–10 gramų šios vaistažolės.
„Galite du šaukštelius melisų užpilti 200 ml karšto vandens, šiek kiek palaikyti, perkošti ir skanauti. Galima išgerti keletą tokios arbatos puodelių per dieną“, – sako medikė.
Šeimos gydytoja pataria išbandyti melisą maišant su kitomis vaistažolėmis. Melisa labai tinka drauge su jonažole ir anyžine ožiažole.
Ši vaistažolė padeda esant jautriam skrandžiui
Dar viena vaistažolė, kurią giria šeimos gydytoja A. Misiūtė – medetka. Ji pasakoja, kad gydomosios medetkų savybes žinomos senai, senovės Graikijoje Dioskaridas naudojo medetkas gydant kepenų, tulžies pūslės, kasos, skrandžio, ligas, šlapimo pūslės akmenlige. Todėl šaltuoju metų sezonu, kai kovojant su virusais didėja ir skrandžio rūgštingumas, medetkų arbatos tinka jaučiant gastrito simptomus.
„Manoma, kad medetkos mažina uždegimą, gerina gijimą, praverčia esant burnos ertmės uždegimams. Pati šią vaistažolę rekomenduoju pacientams, kurių šlapimo takai jautresni“, – sako pašnekovė.
Anot jos, medetkose yra vitamino C, įvairių mineralų, betakaroteno, kitų karatinoidų.
„Teigiama, kad medetkos mažina spazmus, padeda greičiau gyti žaizdoms. Taip pat ši vaistažolė gali pravesti esant skrandžio ir žarnyno uždegimams“, – pasakoja gydytoja.
Temperatūrai pažaboti ir kosuliui numalšinti: ši vaistažolė šaltuoju metų sezonu pravers kiekvienam
Penktoji vaistažolė, kurią išskiria A. Misiūtė – liepžiedžiai. Ji sako, kad vaikystėje ir pati ji dažnai tėvų būdavo gydoma būtent liepžiedžių arbatomis.
„Sausam ir dirginančiam kosuliui pažaboti tikrai gali pasitarnauti liepžiedžiai. Liaudies medicinoje ši vaistažolė naudojama ir prakaitavimui skatinti. Liepžiedžių žiedai turi daug vitaminų C ir E, karcitino. Naudingi ir liepžiedžių lapai, kuriuose taip pat gausu vitaminų“, – sako pašnekovė.
Gydytoja nurodo, kad liepžiedžius atsargiai vertėtų vartoti žmonėms, kuriems yra paskirti kraujo krešėjimą mažinantys vaistai.
„Tačiau nesilaukiant, nežindant bei nevartojant specifinių vaistų, liepžiedžiais galima gydytis viršutinių kvėpavimo takų ligas, ši vaistažolė gali pagelbėti sergant gripu, bronchitu. Išbandyti liepžiedžius galima ir sergant šlapimo takų uždegimu“, – vardija medikė.
Ji nurodo, kad literatūroje teigiama, kad liepžiedžiai ramina nervų sistemą. Rekomenduojama šią vaistažolę vartoti vyresniems žmonės, kurių yra padidėjęs kraujo spaudimas. O ir moterims, kurioms prasidėjo menopauzė, liepžiedžiai gali padėti pasijusti geriau.
„Sergant gleivinės uždegimu galima skalauti gerklę su liepžiedžių nuoviru. Šią vaistažolę galima miksuoti su aviečių lapais, taip nauda bus dar didesnė, o ir skonis – itin puikus“, – teigia specialistė.
Saikas – tiesiog būtinas, net jei ir kalbama apie gydomąsias žoleles
Nors gydomieji augalai gali būti ir labai naudingi, A. Misiūtė pabrėžia, kad visas vaistažoles turėtų labai atsargiai rinktis besilaukiančios moterys bei žindyvės.
„Taip pat vaistažolių vertėtų privengti ir vaikams, kurie yra alergiški. Visada patariu geriau pasitarti su savo šeimos gydytoju, o ne gydytis visiškai savarankiškai. Reikia suprasti, kad visi augalai turi tam tikras veikliąsias medžiagas, pasižymi ir tam tikromis savybėmis. Tad negalima vaistažolių vartoti visai be jokių ribojimų“, – įsitikinusi ji.
Šeimos gydytoja A. Misiūtė pabrėžia, kad gydantis vaistažolėmis, tačiau nejaučiant jokio teigiamo pokyčio, svarbu kreiptis į gydytojus, kurie įvertins savijautą bei paskirs priemones, kurios padės pasijusti geriau.