Kainos kopa į neregėtas aukštumas
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas sako, kad šiemet šventinis stalas mums kainuos gerokai brangiau. Jo nuomone, skaičiai įspūdingi, o produktų kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose – „iš piršto laužtos“. Kartu su A. Vizicku sudarėme populiariausių šventinių produktų sąrašą ir paskaičiavome, kiek šiais metais teks atseikėti, norint juos įsigyti šventiniams patiekalams paruošti.
Kiek šiemet kainuos paukštiena?
„Standartiškai, turime reguliarias ir akcijines kainas. Kai kurių produktų akcijinių kainų dar nesimato, bet galime spėti ir bandyti suskaičiuoti. Pavyzdžiui, reguliari kalakuto kaina praėjusiais metais buvo 5,99–6,99 Eur, su akcija – 3,99 Eur. Tai šiemet kalakutas bus keliais, gal pusantro euro brangesnis. Anties reguliari kaina praėjusiais metais buvo 5,59–5,99 Eur, su akcija – nuo 2,49 iki 3,39 Eur. Kol kas mes kainų dar nematome, bet galime spėti, kad akcijinė anties kaina bus arčiau 5 Eur, gal 4,5 Eur.
Praėjusiais metais broilerio reguliari kaina buvo 3,99 Eur, akcijinė – 2,99 Eur. Šiemet jo kainą jau matome, reguliari siekia 5,49 Eur, akcijinė – 4,39 Eur. Vadinasi, pabrango 47 procentais. Šaldytas ančiukas praėjusiais metais buvo parduodamas už 2,49 Eur, šiemet – 4,99 Eur. Kainos augimas – net 100 procentų“, – skaičiuoja jis.
Kiek šiemet kainuos žuvis?
„Kol kas karpio akcijinių kainų nelabai matosi, bet galima bandyti spėti pagal kai kuriuos pavyzdžius. Vienas prekybos tinklas praėjusiais metais karpį pardavinėjo už 5,99 Eur, akcijinė kaina buvo 4,99 Eur. Tai kol kas šiame tinkle yra tik reguliari kaina ir ji siekia 7,99 Eur. Kitame tinkle praėjusiais metais reguliari karpio kaina buvo 6,99 Eur, dabar yra 7,99 Eur, akcija praėjusiais metais buvo 3,99, šiemet – 6,39 Eur. Augimas – 60 procentų.
240 g silkės reguliari kaina praėjusiais metais jau lapkričio mėnesį pabrango nuo 1,49 iki 1,69 Eur. Tai lyginant tik reguliarią praėjusių metų lapkričio kainą su šių metų kaina – 2,19 Eur – augimas siekia 30 procentų“, – sako A. Vizickas.
Kiek šiemet kainuos kiti produktai?
„Su bulvėmis yra paprasčiau ir stabiliau. Praėjusiais metais reguliari kilogramo kaina buvo 0,59 ct. Praėjusiais metais su akcija kainavo 0,28 ct, šiemet – 0,37 ct. Tai augimas – 32 procentai. Naminė duona taip pat praėjusių metų lapkričio mėnesį pabrango nuo 0,89 ct iki 1,19 Eur. O dabar ji kainuoja jau 1,85 Eur. Augimas – 55 procentai. Sumuštinių duona irgi pabrango nuo 0,69 ct iki 0,85 ct jau praėjusiais metais, dabar pabrango dar labiau – 1,25 Eur. Augimas – 47 procentai.
Praėjusiais metais reguliari majonezo kaina buvo 5,58 Eur, akcijuojama buvo po 2,64 Eur už litrą. Šiemet reguliari litro kaina – 8,30 Eur, akcijuojama – 4,40 Eur. Augimas – 67 procentai“, – skaičiuoja maisto kainų ekspertas.
Suskaičiavome ir kiek kainuos vienas populiariausių šventinių atributų – mandarinai.
„Praėjusių metų pigiausių mandarinų reguliari kaina buvo 1,79 Eur, akcijinė – 0,77 ct. Šiemet pigiausia akcijinė mandarinų kaina siekia 1,19 Eur. Augimas – 55 procentai“, – sako jis.
Labiausiai A. Vizicką stebina ir dar vienas itin populiarus šventinis gaminys – kūčiukai. Šiuos jis vadina auksiniais, mat viename prekybos tinkle kilogramo kūčiukų kaina siekė net 11 Eur. Kai tuo tarpu vienų pigiausių kūčiukų kaina praėjusiais metais nesiekė nė 3 Eur.
„Mes tarpusavyje juokaujame, kad dabar višta pabrangusi nuo 1,69 iki 2,99 Eur, tai dabar jeigu mes turime kūčiukus už 11 Eur, tai už tokius kūčiukus mes galime gauti 4 vištas. Jeigu ūkininkui kokiam nors pasakytum, kad kūčiukų kilogramą galima iškeisti į 4 vištas, tai jis sakytų, jog pasaulis turbūt visai išprotėjo ir pradėtų sukinėti pirštą prie smilkinio. Man atrodo čia pakankamai gera iliustracija, kas dabar vyksta.
Nors tokią aukštą kainą pasiūlė vienas prekybos tinklas, bet vienų pigiausių kūčiukų kilogramas praėjusiais metais kainavo 2,58 Eur, šiemet tokie patys kūčiukai, tik galbūt ryškesnė pakuotė kainuoja jau 6,38 Eur. Augimas – 147 procentai, pabrango net pusantro karto. Čia galbūt turėtume peikti ne visus. Pavyzdžiui, yra tokios mažytės, regioninės parduotuvėlės, kurios pardavinėja tuos pačius kūčiukus už 4,98 Eur. Tai parodo, kad jeigu mažieji gali nusipirkti ir pardavinėti reguliariai už mažesnę kainą, tai tada tos kainos, kurios yra didžiuosiuose prekybos tinkluose, yra iš piršto laužtos tam, kad po to būtų galima skelbti neaiškias nuolaidas“, – prekybos tinklų gudrybes pastebi jis.
Lenkija tampa vis labiau patraukli
Skaičiuodamas šių metų produktų kainas, A. Vizickas pastebėjo, kad lietuvių neretai lankoma kaimyninė šalis Lenkija tuos pačius produktus siūlo už gerokai pigesnę kainą. Pasak jo, kainų lygiu gerokai lenkiame ir Vokietiją. Tad kyla klausimas, ar šventinį stalą lietuviai ruoš iš Lietuvoje pirktų produktų?
„500 g pakuotės kava pas mus dabar kainuoja apie 11 Eur, o štai Lenkijoje ta pati kava kainuoja apie 6 Eur, Vokietijoje – 7 Eur. Matome, kad ten reguliari kaina yra gerokai mažesnė ir netgi su tomis akcijomis, kurios skelbiamos Lietuvoje, pirkti brangiau negu kad pirktum už reguliarią kainą Vokietijoje ir Lenkijoje.
Mes dabar esame brangesnė šalis už Vokietiją ir Lenkiją. Ir pavyzdžiui palyginus su Vokietija, tai vokiečiai uždirba vidutiniškai 2,7 karto daugiau nei lietuviai, o pas juos kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, kurioje žmonės gauna nedidelius atlyginimus, jau nekalbant apie visą socialinę dalį: pensijas, pašalpas ir pan. Tampame tikrai nekonkurencingi ir tai gali atsiliepti ne tik vidaus vartojimui, nepasitenkinimui ir panašiai, bet ir turizmui – ko čia į tą brangią šalį važiuoti?
Nežinau, dalis žmonių turbūt vėl pradeda galvoti apie emigraciją, nes kainos didelės, o darbas palyginus pigus. Daug kas dejuoja, bet vis tiek perka. Gal yra ir tokių pižonų, kurie sako, kad viskas čia gerai, kainos nebaisios, mes čia turtingi“, – svarsto pašnekovas.
Taip pat jis sako patebėjęs, jog praėjusių metų reguliari kaina Lietuvoje neretai tampa šių metų akcijine kaina. Pasak jo, tai – saviapgaulė, o reguliari kaina yra niekinė, už kurią, jo nuomone, perka tik žioplinėjantys žmonės.
„Tas, kuris pasikaustęs ir moka taupyti, dažniausiai ieško akcijos. Jeigu vienoje parduotuvėje neranda – eina į kitą. Kai skelbiamos 30–40 procentų akcijos ir mes galime teigti pakankamai drąsiai, kad tai yra dirbtinis kainų lygmuo, tai turintis daug pinigų gal ir gali pirkti pilna kaina, bet jeigu bent jau kažkiek nori pataupyti arba nepermokėti, tai būtinai turi ieškoti akcijos. O akcijas reguliariems produktams keliauja iš vieno prekybos centro į kitą, mūsų grafikai tai pakankamai gerai iliustruoja – savaitiniai nusileidimai tai vienam, tai kitam tinkle. Jų reikia ieškoti ir jas lyginti“, – pataria A. Vizickas.
Kaip pastebi pašnekovas, lietuviai jau pradėjo vartoti mažiau, o perkamų produktų kiekiai ėmė kristi dar šių metų pradžioje, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad stipriai, keliasdešimčia procentų brangę produktai vis dar neatsveria sumos, kurią sumoka vartotojas, augimo.
„Pavyzdžiui, kaina augo 30 procentų, kiekiai nukrito 12 procentų, bet bendroje sumoje išeina, kad prekybos tinklas dar vis yra pliuse. Šiandien mes stebime situaciją, kada tas pliusas dar prekybininkus ramina, bet baigsis Kalėdos, ateis štilius. Vartotojas jau dabar medžioja akcijas, perka pigesnius produktus, kurie kai kada dvigubai pigesni, nors ir pabrangę. Kiek žinau, pas prekybininkus labai ryškiai padidėjo nurašymai, bet prie to paties padidėjo ir nukainotų prekių pardavimai. Manau, kad turguje vis daugiau atsiranda prekybininkų, kurie atsiveža dalį produkcijos iš Lenkijos, srautas į ten tikrai didėja, bazėse eilės didžiulės“, – sako kainų ekspertas.
Praktiniai patarimai, ruošiantiems šventinį stalą
Nesusiskaičiavus išlaidų ir nesudarius aiškaus plano, gali ne tik nepavykti sutaupyti dovanoms ir neišleisti daugiau nei planuota, bet ir gerokai padauginti maisto produktų, kuriuos teks išmesti. O taip išleisti pinigai maistui keliaus tiesiai į šiukšliadėžę. Kaip pastebi „Nestle Baltics“ MAGGI prekinio ženklo vadovė Akvilė Keraminienė, maisto švaistymo tema tampa ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai dalis vaišių stalui paruošto maisto lieka nesuvalgyta ir jį tenka išmesti. O remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kiekvienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta net 60 kilogramų vartoti dar tinkamo maisto.
Pasak specialistės, to išvengti galima pasitelkus kūrybiškumą ir laikantis keleto paprastų taisyklių, todėl ji dalijasi patarimais, kaip teisingai planuoti šventinį stalą ir suvartoti visus įsigytus maisto produktus ar maisto likučius.
„Iš anksto suplanuokite ką gaminsite – net jei mėgstate improvizuoti virtuvėje, ruošiant vaišių stalą žinokite, kokius patiekalus gaminsite ir kokių ingredientų reikės. Įvertinkite valgytojų skaičių –ekonomiškam šventiniam stalui neruoškite dvigubų maisto kiekių nei paprastai. Jei norite apsidrausti – turėkite porą papildomų porcijų netikėtiems arba labai išalkusiems valgytojams. Patikrinkite produktų atsargas namuose – kartais perkame tai, ką jau turime. Ilgo galiojimo produktai dažnai užsiguli spintelėse pamiršti, todėl prieš keliaujant į parduotuvę peržiūrėkite atsargas“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
Be to, ji taip pat pataria apsipirkti tik su iš anksto paruoštu pirkinių sąrašu, o jei kas nors bandys juokauti, kad taip daroma tik filmuose, drąsiai atsakykite, kad taip daro tik tie, kurie moka taupyti pinigus ir saugoti aplinką. Pasak specialistės, labai svarbu gaminti mažesnes porcijas. Taip pavyks išvengti maisto likučių – gurmaniškos degustacinės vakarienės išsiskiria mažomis, tačiau nepakartojamo skonio porcijoms, todėl reikėtų leisti prie vaišių stalo susėdusiems artimiesiems pasijusti tarsi geriausiame restorane.
O jei vykstate į svečius, A. Keraminienė pataria iš anksto sutarti, kas ir ką gamins, kokio maisto atsineš. Anot specialistės, vienas skambutis gali padėti išvengti neproporcingai nukrauto stalo. Be to, ji rekomenduoja kartu imtis iniciatyvos ir pasiūlyti atsinešti savo ypatinguosius patiekalus.
„Jei maisto liko po švenčių, pasidalinkite juo su giminaičiais, kaimynais ar jo stokojančiais žmonėmis – kartais tie, kuriems reikia trupučio pagalbos, gyvena visai šalia mūsų. Pasibelskite į jų duris su gabalėliu šventinio pyrago.
Kūrybiškai panaudokite per šventes nesuvalgytą maistą – keli griežinėliai mėsos, šaukštas bulvių košės, pusiau tušti padažų indeliai gali atrodyti neverti dėmesio, tačiau pasitelkus kūrybiškumą šiuos nuo šventinio stalo likusius maisto gabalėlius galima paversti nauju, kūrybišku patiekalu.
Kad produktai nesugestų, pagalvokite apie keletą gudrybių: užšaldykite tai, ko nespėjote suvalgyti ir neplanuojate valgyti kitą dieną, negaminkite visko iš karto – žalius produktus lengviau panaudoti naujiems patiekalams, ir, svarbiausia, išbandykite naujus derinius ir receptus, kuriems tinka nuo šventinio stalo likę produktai“, – sako ji.
Tyrimas rodo liūdną tendenciją
Vis dėlto, prieš šventes skaičiuoja, stengiasi nesišvaistyti pinigais ir maistu bei taupo tikrai ne visi. Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, tūkstantis apklaustųjų atskleidė, kad šventės lietuvius užplūsta taip pat netikėtai kaip kelininkus žiema. „Nordstat“ tyrimo duomenimis, tik trys iš dešimties gyventojų ruošiasi artėjančiam šventiniam laikotarpiui, o tai neretai lemia liūdną tendenciją – prieš didžiąsias metų šventes patirtos netikėtos išlaidos baigiasi ištuštėjusiomis sąskaitomis ir nemaloniai suplonėjusiomis piniginėmis šventėms praūžus.
„Teiravomės ir apie santaupas – ar lietuviai kaupė pinigus artėjančiam šventiniam laikotarpiui. Kiekvienais metais patariame klientams kas mėnesį atsidėti ir kaupti, nes tos šventės vis tiek ateina – ar tai būtų gimtadienis, Kalėdos, Velykos, ar kita proga. Vis tik, 78 procentai pasakė, kad nekaupia pinigų metų pabaigos šventėms, o iš tų, kurie kaupia, tik 14 procentų patvirtino, jog tai daro visus metus.
Didžioji dauguma, daugiau negu pusė, pasakė, kad pradeda kaupti iki švenčių likus 2–3 mėnesiams, kas tikrai yra geriau negu visai nekaupti. Tačiau aš visada galvoju, kad jeigu apsikeistų ta statistika ir tie 78 proc., kurie išvis nekaupia, pradėtų kaupti visus metus, manau, jog kalėdiniu laikotarpiu mes turėtume daug mažiau nerimo ar klausimų dėl pinigų – iš kur jų paimti, kaip supirkti dovanas. Man taip norisi tikėti, kad galbūt kažkada tas sąmoningumas ateis į kiekvieno mūsų namus. O iš tiesų užtenka labai nedaug: kiekvieną mėnesį nuo savo atlyginimo į atskirą krepšelį ateinančioms šventėms atsidėti 1 procentą savo pajamų. Taip būtų daug paprasčiau atlaikyti šį išlaidų maratoną“, – sako pašnekovė.
Iš planuojančių savo šventines išlaidas, 46 procentai apklaustųjų tvirtino, kad išleis tiek pat, kiek praėjusiais metais, o trečdalis svarstė, kad išleis mažiau nei pernai.
„Tai ką tai reiškia šiandieninių kainų kontekste? Tikėtina, kad gyventojai jau planuoja spaustis ir Kalėdos šiais metais jiems turėtų būti kuklesnės negu buvo praėjusiais metais, kadangi žinome, jog kainos keitėsi 20–30 procentų, priklausomai nuo kategorijos. Bet faktas, kad jeigu jie neplanuoja išleisti daugiau, tai turės kažko atsisakyti ar sumažinti“, – teiga S. Strockytė-Varnė.
Nepaisant to, kad gyventojai lyg ir ruošiasi kuklesnėms šventėms arba planuoja išleisti tiek pat, nors perkamoji galia ženkliai sumažėjusi ir prekių krepšelis bus tuštesnis, vaikams pinigų lietuviai negaili.
„Penktadalis, sako, kad šiemet daugiau negu pusę viso suplanuoto biudžeto išleis būtent vaikų dovanoms. Ketvirtadalis pasakė, kad išleis nuo 30 iki 50 procentų. Tai iš tiesų didelė dalis šiais metais atiteks mūsų mažiausiems, kurie turbūt labiausiai ir laukia Kalėdų“, – svarsto specialistė.
Jau tapo akivaizdu, kad šventinės išlaidos patiriamos ne tik perkant dovanas, bet ir ruošiantis Kūčių ar Kalėdų stalui. O šiemet, kaip jau pastebėjo specialistai, išlaidos bus dar didesnės.
„Kai teiravomės, ar planuojate, ar bandėte paskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti šventinis stalas, tai tik 1 iš 10 bandė skaičiuoti. 90 procentų apie tai net nepagalvojo. Iš bandžiusiųjų skaičiuoti trečdalis sako, kad šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 150 Eur, kitas trečdalis sako, kad nuo 150 iki 250 Eur. Dovanoms didžioji dauguma taip pat ruošiasi skirti nuo 50 iki 250 Eur. Tad išlaidos šioms dviems prekių kategorijoms bus labai panašios“, – sako finansų ekspertė.
Kaip teisingai planuoti
Pasak S. Strockytės-Varnės, visiems, norintiems sutaupyti, reikėtų pradėti nuo plano – labai aiškiai sau pasakyti ir įsivertinti, kiek galima skirti pinigų šventėms. Planą padės sudėlioti praėjusių metų sąskaitos išrašas, kuris parodys, kiek tam laikotarpiui išleidote ir kiek pinigų gali prireikti šiemet. Specialistė pataria atsižvelgti į tai, kiek pinigų išleidote praėjusių metų spalio mėnesį ir palyginti, kiek išleidote lapkritį bei gruodį.
„Pamatysime, kiek išlaidos buvo didesnės paskutiniais metų mėnesiais ir tada mes labai aiškiai žinosime, kokia suma reikalinga. Reikėtų nepamiršti infliacijos įtakos ir pridėti papildomai ketvirtadalį sumos. Tada bus labai aišku.
Ir jeigu aš tokios sumos negaliu šiais metais skirti, vadinasi, aš turiu labai griežtai sau nustatyti, kada einu į parduotuvę, eiti tik su sąrašu, labai aiškiai tartis su giminaičiais – galbūt siūlyti nesikeisti dovanomis, o tiesiog kartu praleisti laiką ir geriau tuos pinigus skirti būtent šventiniam stalui, kad neatsirastų papildomų daiktų namuose“, – pataria pašnekovė.