Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistė Rita Sadūnaitė, ženklinimo etiketėje yra sukaupta esminė produkto informacija, kurią perskaitęs vartotojas gali atsirinkti, kuris produktas jam netinka. „Pavyzdžiui, jeigu ženklinimo etiketėje deklaruojama, kad produkto sudedamosiose dalyse yra panaudotas ingredientas, kuriam vartotojas yra alergiškas, tai yra tiesioginė gamintojo informacija, kad tokių produktų vartotojas turėtų vengti“, – pavyzdį pateikia ji.
Specialistė primena, kad nuo 2016 m. pabaigos gamintojai ženklinimo etiketėse privalės vartotojams suteikti dar daugiau svarbios informacijos apie maisto produktą, nes turės nurodyti maisto produkto maistingumo deklaraciją. „Tai labai svarbi ženklinimo informacija vartotojams, kurie, pavyzdžiui, laikosi dietų ir skaičiuoja maisto kalorijas. Taip pat maistingumo deklaravimo informacija ženklinimo etiketėje yra svarbi tiems, kurie turi tam tikrų susirgimų ar sveikatos problemų ir privalo savo paros racione skaičiuoti druskos kiekį“, – kalba R. Sadūnaitė.
Informacija apie šviežias daržoves
Anot VMVT specialistės, naudingos informacijos rastume perskaitę net šviežių daržovių etiketes.
Jose, be produkto pavadinimo, kilmės šalies, tiekėjo adreso ir telefono, turi būti surašytos ir kokybės klasės: ekstra klasė reiškia aukščiausios, I klasė – geros kokybės produktus, II klase žymimi produktai, atitinkantys būtiniausius kokybės reikalavimus, o žemesnės klasės produktai skirti perdirbti.
Mitybos specialistė ir tinklapio sulieknek.lt autorė Vaida Kurpienė pataria perkant šviežias daržoves rinktis tokias, kurios iš pažiūros atrodo kuo šviežiau, o geriausios – sezoniškos.
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad lengva apsigauti dėl plautų daržovių, kurios paprastai atrodo išvaizdžiau už neplautas. „Pavyzdžiui, plautos morkos po kurio laiko tiesiog prarastų savo prekinę išvaizdą. Norint, kad taip nenutiktų, kad jos išlaikytų ryškią oranžinę spalvą, naudojamos tam tikros technologijos. O mums svarbu stengtis vartoti tokias daržoves, kurios būtų kuo mažiau apdorotos“, – apie tai, kodėl geriau rinktis neplautas daržoves, kalba V. Kurpienė.
Šaldytos daržovės – ne ilgaamžės
Mitybos specialistė sako, kad geriausia alternatyva šviežioms daržovėms yra šaldytos daržovės. „Iš visų esamų konservavimo būdų šaldymas yra pats geriausias ir išlaikantis daugiausia naudingųjų medžiagų. Juk yra daržovių, kurių sezonas trumpas, o tai taip patogu. Pavyzdžiui, mano namuose visada rastumėte žalių žirnelių. Jie puikiai tinka virti sriuboms, o atsišildžius šaldytuve – valgyti kaip užkandį arba berti į salotas. Šaltuoju periodu perkame ir brokolius, kartais žiedinius kopūstus“, – pasakoja ji.
V. Kurpienė pažymi, kad nors įvairių šaldytų daržovių kokybė skiriasi, tai dažniausiai galima patikrinti tik jas nusipirkus ir atšildžius. „Pavyzdžiui, daugelio mėgstami šaldyti brokolių žiedynai: vieni atšilę iškart suyra, o kiti išlieka standūs, traškūs ir malonūs valgyti“, – sako V. Kurpienė.
Ji tikina, kad atšildytos daržovės neturėtų prarasti savo formos, o jei taip nutinka, pataria tiesiog ieškoti kito gamintojo produkcijos.
Nors dažniausiai ant šaldytų daržovių pakuočių nurodytos tik pačios daržovės, anot specialistės, skaityti etiketes būtina, nes parduotuvėse galima rasti ir šaldytų daržovių su neaiškiais maistiniais priedais. Kaip pavyzdį galima pateikti šaldytų daržovių rinkinį su pridėtine pagardinimo pakuote, į kurios sudėtį įeina tokie maisto priedai, kaip druska, cukrus, džiovintų daržovių koncentratas, mielių ekstraktas ir hidrinti sojų riebalai. V. Kurpienė įspėja, kad reiktų stengtis racione cukraus ir druskos kiekį mažinti, o hidrintų riebalų apskritai vengti.
Anot jos, šaldytų daržovių etiketėse pravartu perskaityti ir laikymo instrukciją. „Pakartotinai užšaldžius ir vėl atšildžius maistinių medžiagų sumažės, daržovės praras formą, bus pakitusi jų tekstūra. Taigi to daryti tikrai neverta“, – aiškina ekspertė.
Jos teigimu, visi gamintojai laikosi reikalavimų šaldydami ir žymėdami daržoves, tačiau būtina atminti, kad šie produktai nėra ilgaamžiai – įprastai šaldytus augalinius produktus rekomenduotina suvartoti iki kito derliaus.
Ne pats geriausias pasirinkimas
VMVT atstovė sako, kad konservavimo būdų uogoms, vaisiams ir daržovėms yra be galo daug: maisto produktai gali būti šaldyti, sūdyti, rauginti, marinuoti, džiovinti ir t.t. „Konservavimas gali būti vykdomas žemoje ir aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, liofilizavimas, pasterizacija, sterilizacija. Tam gali būti naudojami tiek gamtoje randami ingredientai: žolės, prieskoniai, augalai, tokie kaip svogūnai, česnakai, druska, tiek pramoniniu būdu pagaminti ingredientai: actas, spiritas, padažai, marinatai ir įvairios cheminės medžiagos, kurios dažniausiai dedamos į konservuojamus maisto produktus tam tikrai funkcijai atlikti – tokios medžiagos yra vadinamos maisto priedais“, – vardija R. Sadūnaitė.
Tačiau V. Kurpienė tokiais produktais nesižavi. Mitybos ekspertės teigimu, marinuotos ar kitaip konservuotos daržovės dažniausiai būna labai ilgai termiškai apdorojamos, ir nors kilokalorijų jose išlieka tiek pat, tačiau įvairių maistinių medžiagų, tokių kaip antioksidantai ir maistinės skaidulos, sumažėja. Taip pat ji siūlo atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko produktas galioja, mat kuo ilgesnis jo galiojimo laikas, tuo mažiau naudingųjų medžiagų ir, tikėtina, daugiau maisto priedų.
V. Kurpienė apgailestauja, kad ES direktyvos reglamentuoja ne produktų naudą, o saugą. „Tai suteikia teisę gamintojams drąsiai naudoti įvairias technologijas, daržoves ilgai virti ar kitaip apdoroti, nes svarbiausia, kad būtų vaizdas, skonis ir nesukeltų staigių susirgimų, o produkto naudingumas gamintojams visiškai neaktualu“, – paaiškina ji.
Specialistė tikina, kad kartais suvalgius tokių produktų, tikrai nieko blogo nenutiks, tačiau jas vartojant nuolat negalima manyti, kad maisto racioną sudaro daug daržovių ir maitinamasi sveikai. Jei norisi ir yra galimybių, geriau daržoves konservuoti namuose stengiantis išvis nenaudoti cukraus, druskos įberti kuo mažiau, o jei reikia – įpilti truputį natūralaus acto.
Svarbu išsiaiškinti sudėtį
Anot maisto ekspertės, perkant konservuotas daržoves atidžiai perskaityti etiketes tiesiog būtina – pagal aprašytą sudėtį kartais geriau kai kurių daržovių išvis nesirinkti. V. Kurpienė aiškina, kad svarbi ir išvardintų sudedamųjų dalių tvarka: jos surašytos pagal įdėtą kiekį mažėjančia tvarka. „Tokių produktų etiketėse pirmosios vis dėlto turėtų būti paminėtos pačios daržovės, o tik paskui kiti priedai. Svarbiausia – pažiūrėti, kurioje vietoje įrašytas actas ir cukrus, – sako mitybos žinovė. – Ir atkreipkite dėmesį, koks actas nurodytas etiketėje. Geriau rinkitės obuolių actą, kuris yra natūralus, neperdirbtas produktas. Venkite produktų, kurių sudėtyje nurodytas tiesiog „actas“ ar acto esencija. Pagal įstatymus actas ar acto esencija marinavimui tinkami, tačiau jie nepriskiriami sveikiems maisto produktams.“
Mitybos specialistė teigia, kad neverta žavėtis produktais, ant kurių parašyta „be konservantų“, nes tai tik viena iš maisto priedų grupių – tai reiškia, kad kitų maisto priedų gali būti. O ant produktų išvydus maisto priedus su „E“ vis dėlto išsigąsti dažniausiai nereikėtų. Pavyzdžiui, ant marinuotų paprikų stiklainio paminėtas E 101, kaip aiškina V. Kurpienė, yra riboflavinas, arba kitaip – vitaminas B2, naudojamas kaip natūralus dažiklis: „Tikrai galite drąsiai pirkti su tokiu priedu esančius produktus, jei nealergizuoja B grupės vitaminai.“ Ant tos pačios pakuotės įrašytas E 260 yra ledinė acto rūgštis, o E 330 – citrinos rūgštis, priskiriama natūralių maisto priedų grupei. Vis dėlto ekspertė įspėja: „Teigiama, kad šie priedai nekenksmingi, tačiau aš asmeniškai geriau renkuosi natūralų actą.“
VMVT atstovė pabrėžia, kad maisto priedai konservavimui vartojami tik tokie, kurių vartojimą reglamentuoja EB reglamentas Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų, o jų vartojimą gamintojas privalo nurodyti konservuoto produkto ženklinimo etiketėje. „Maisto priedai ženklinimo etiketėse nurodomi žymint raide E, nurodant priedo nr., pavyzdžiui, E 621 (mononatrio gliutamatas) arba nurodant maisto priedo funkcinę grupę, pavyzdžiui, aromato ir skonio stipriklis E 621. Į konservus įdedami maisto priedų kiekiai yra skiriami atlikti technologinę funkciją, pavyzdžiui, parūgštinti, apsaugoti nuo oksidacijos, sutirštinti ir t.t.“, – kalba R. Sadūnaitė.
Ji atkreipia dėmesį ir į paryškintu ar išskirtinu šriftu privaloma ženklinimo tvarka etiketėje nurodomus alergenus. „Tai yra griežtas įspėjimas alergiškiems žmonėms, kad jie vengtų vartoti konkretų maistą, nes dažnai alerginės reakcijos gali baigtis neprognozuojamu anafilaksiniu šoku“, – teigia specialistė.