Gyvenimas yra trumpalaikis, tačiau mes visi turime galios daryti įtaką tam, koks jis bus. „Hackspirit“, remdamasis psichologija, įvardijo 10 dažniausių dalykų, dėl kurių žmonės gailisi prieš mirtį.
1. Gyveno taip, kaip norėjo kiti
Daugelis žmonių mirties patale išreiškia apgailestavimą, kad neturėjo drąsos gyventi taip, kaip norėjo, o gyveno taip, kaip iš jų tikėjosi kiti.
Tai stiprus priminimas mums visiems, kad turime eiti savo keliu.
Gyventi autentiškai ir nuoširdžiai.
Rinktis pagal tai, kas iš tiesų atitinka mūsų vertybes ir siekius, o ne pagal tai, kas, mūsų manymu, patiks kitiems ar padarys įspūdį.
Įsitikinkite, kad jūsų pasirinkimas atspindi tai, kas iš tikrųjų esate.
Gyvenkite be kaukės ir leiskite atsiskleisti savo tikrajam „aš“.
2. Nenoras investuoti laiko į santykius
Būdami žmonės, esame socialūs padarai.
Trokštame ryšių ir santykių.
Tačiau per gyvenimo šurmulį dažnai pamirštame ryšius, kurie iš tiesų yra svarbūs.
Dažniausiai prieš mirtį žmonės gailisi, kad neskyrė pakankamai laiko savo santykiams.
Mes taip įsitraukiame į kasdienio gyvenimo šurmulį, kad pamirštame vertinti mus supančius žmones.
3. Nesugebėjimas atsisakyti ego
Artėjant mirčiai daugelis žmonių apgailestauja, kad leido savo ego diktuoti savo pasirinkimus ir veiksmus.
Jie gailisi, kad gyveno mažiau išdidžiai, egocentriškai ir nuolankiau.
4. Pokyčių atmetimas
Pokyčiai yra gyvenimo konstanta.
Tačiau daugelis iš mūsų jiems priešinasi, įsikibę pažįstamų ir patogių dalykų.
Dažniausiai prieš mirtį žmonės gailisi, kad atviriau nepriėmė pokyčių.
Jie gailisi, kad nepasinaudojo didesnėmis galimybėmis, neišbandė naujų dalykų ir nepaleido nežinomybės baimės.
Gyvenime negalime visko numatyti ar kontroliuoti, bet galime kontroliuoti, kaip reaguojame į pokyčius.
Gyvenkime visavertį gyvenimą, kad atėjus laikui netektų gailėtis.
5. Nesugebėjimas suprasti savo vertybių
Deja, daugelis žmonių gyvenimo pabaigoje supranta, kad gyveno ne pagal savo vertybes.
Užuot tai darę, jie leido, kad jų pasirinkimus diktuotų visuomenės spaudimas ar trumpalaikės tendencijos.
6. Nesirūpinimas sveikata
Sveikata yra mūsų turtas, tačiau dažnai ją laikome savaime suprantamu dalyku.
Daugelis žmonių gyvenimo kelio pabaigoje gailisi, kad nesirūpino savo sveikata, kai turėjo galimybę.
Jie norėtų, kad būtų geriau maitinęsi, reguliariau mankštinęsi arba efektyviau kovoję su stresu.
Niekada ne vėlu pradėti rūpintis savo sveikata. Paprasti kasdieniai įpročiai gali labai pagerinti jūsų bendrą sveikatą.
Pradėkite nuo nedidelių pokyčių, pavyzdžiui, įtraukite į savo mitybą daugiau vaisių ir daržovių, kasdien pasivaikščiokite lauke arba išmokite medituoti.
Laikui bėgant šie maži žingsneliai labai pagerins sveikatą ir savijautą.
7. Nepraktikavo dėkingumo
Daugelis žmonių per vėlai supranta, kad per daug laiko praleido galvodami apie tai, ko neturi, užuot vertinę tai, ką turi.
Dėkingumas yra galinga praktika, galinti pakeisti požiūrį į gyvenimą.
Ji padeda įvertinti paprastus džiaugsmus, pripažinti kitų gerumą ir savo pasiekimus.
8. Baimė sekti savo aistromis
Gyvenimas per trumpas, kad nesiektume to, kas iš tiesų daro mus laimingus.
Vienas dažniausių dalykų, dėl kurių žmonės prieš mirtį gailisi, yra tai, kad neleido sau sekti savo aistromis.
Jie gailisi, kad neskyrė mažiau laiko darbui ar pareigoms, o daugiau laiko skyrė dalykams, kurie iš tiesų teikia jiems džiaugsmą.
9. Savo netobulumo atmetimas
Pasaulyje, kuris dažnai verčia mus būti tobulus, savo netobulumo priėmimas gali atrodyti nelogiškas. Tačiau tai yra pagrindinis gyvenimo be apgailestavimų aspektas.
Daugelis žmonių gyvenimo pabaigoje gailisi dėl energijos, kurią išleido siekdami tobulumo.
Jie gailisi, kad nepriėmė savo netobulumo ir negyveno laisviau.
Prisiminkime, kad mūsų netobulumai daro mus unikalius. Jie yra mūsų istorijos, mūsų kelionės dalis.
Priimdami juos galime gyventi autentiškiau ir mažiau gailėtis.
10. Nesugebėjimas atleisti ir paleisti
Apmaudo ir nuoskaudų laikymas gali stipriai paveikti mūsų dvasinę būseną. Artėjant gyvenimo pabaigai ši našta tampa dar akivaizdesnė.
Dažniausiai prieš mirtį žmonės gailisi, kad nesugebėjo atleisti ir paleisti praeities nuoskaudų.
Jie apgailestauja, kad neatsikratė tų neigiamų emocijų, kad galėtų gyventi ramiau ir džiaugsmingiau.
