Galėjo būti ir Kėdainiai
Po susitikimo su charizmatiškuoju gydytoju išsiskirstėme jeigu ne sveikesni, tai tikrai šypsodamiesi ir geresnės nuotaikos! Beje, sužinoję ir tai, kad vilnietis gydytojas Valerijus Morozovas rimtai svarstė galimybę atidaryti savo kabinetą Kėdainių senamiestyje.
„Esu kilęs iš Šalčininkų, vadinamojo Lietuvos apendikso. Atvykęs studijuoti susižavėjau Vilniumi ir su kitu miestu nelabai savęs sieju. Nors, pabaigus rezidentūrą, viena iš minčių buvo važiuoti dirbti į Kėdainius. Labai sužavėjo jūsų senamiestis ir kažkur čia, kaimynystėje, įsivaizdavau mažą savo centriuką. Nes mano žmona yra iš Kėdainių, tad Kėdainiuose yra visa mano antroji šeimos pusė“, – šypsojosi gydytojas, kurio knygos pristatymo pasiklausyti susirinko nemažas būrys artimųjų.
„Visi mes truputį vaclovai“
Susigalvojęs pašnekovą, statistinį ir menkai sveikatos priežiūros klausimais išprususį pilietį Vaclovą (bet šiaip neblogą vyruką), knygoje gydytojas aptaria nerimą šiam piliečiui keliančius simptomus ir griauna sveikatos mitus. Knyga, pasak autoriaus, esanti vartotojiško požiūrio ir dažniausių vartotojiškų klaidų rinkinys. Žmonės nenori klausytis patarimų, kaip koreguoti savo gyvenimo būdą, jiems atrodo, kad visas problemas išspręs stebuklingas receptas arba piliulė, arba tyrimas. Nustatysi, ko trūksta, išgersi papildų – ir problema bus išspręsta.
„Mes visi kažkiek esame Vaclovas. Ir pacientai, ir gydytojai. Mus visus sieja vartotojiška kultūra. Jeigu jūs ateisite pas gydytoją ir sakysite, kad jums silpna, blogai miegate, širdis daužosi, o jis pasiūlys pasidaryti vitamino D tyrimą, tai jau bus vartotojiškas požiūris. Nes vitamino D trūks visiems ir tai yra labai lengvas būdas atsikratyti paciento per penkias minutes. Bet jei gydytojas ims klausinėti paciento, kiek tu sveri, kiek judi, ką valgai, geri, o pacientas sakys – daktare, nemokyk manęs gyventi, aš noriu vitamino D tyrimo, tada pacientas elgsis kaip vartotojas“, – sakė pašnekovas.
Apie sveikatos mitus ir paklydimus
– Vos tik pradėjus skaityti knygą pasidaro gėda, nes pasijunti tarsi Vaclovas – vartotojas. Per mažai besirūpinantis sveikata, norintis greito rezultato čia ir dabar, tačiau nei mažojo pirštelio nepajudinantis, kad pats kažką iš esmės pakeistų, pavyzdžiui, numestų svorio.
– Taip, iš tikrųjų, jei sugalvosite skaityti šią knygą, tai rasite nemažai vietų, kur turėtumėte pasijusti nepatogiai. Tai – specialiai. Jei ne leidyklos redaktorė, kuri išmetė nemažai dar visokių užuominų, tai tų nepatogių vietų būtų dar daugiau. Tai ne šiaip sau, nes turi būti tam tikra šoko terapija.
Kažkada, kai buvau tik pradėjęs dirbti, visiškai žalias gydytojas, turėjau pacientę, kuri atėjo dėl įvairių problemų. Parašiau jai siuntimą ištyrimui. Tada siuntimai dar buvo popieriniai. Ji perskaitė ir atėjusi pasakė: „Daktare, jūs parašėte, kad aš nutukusi. Aš labai supykau. Bet paskui pagalvojau, kad aš tikrai nutukusi. Pradžioje supykau, o paskui pagalvojau, kad reikia kažką su tuo daryti.“ Aš manau, kad pacientą kartais reikia išjudinti iš komforto zonos.
– Ar skiriasi vyrų ir moterų daromos klaidos dėl sveikatos?
– Ar skiriasi vyrų ir moterų požiūris į sveikatą – taip. Jei ateina profilaktiškai pasitikrinti moteris, tai aš tikiu, kad ji susirūpino savo sveikata pati. Labai retai už to slypi kažkoks simptomas.
Vyrai pasitikrinti sveikatos ateina dėl trijų priežasčių. Blogiausias variantas, kad jau kažkas atsitiko. Jam skauda širdį, jis jau nebeužlipa laiptais ir panašiai. Antra priežastis, baigiasi sveikatos draudimo galiojimas, o gaila palikti nepanaudotus pinigus, ir trečia, dažniausia priežastis – ateiti pas gydytoją priverčia moteris.
– O ar teisingas mitas, kad visos ligos nuo nervų?
– Dalis tiesos tame yra. Ne tiek „nuo nervų“, kiek nuo to, kad mes neturime kur tų nervų padėti. Moksliškai sakant – dėl simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos disbalanso. Parasimpatinė mūsų nervų sistema mus atpalaiduoja, skatina virškinimą, širdies susitraukimų dažnį, nuima rėmens graužimą ir sumažina spaudimą. O simpatinė – aktyvina.
Mūsų protėviai, kurie nemokėjo kovoti, pulti, neišgyveno. Mūsų civilizacija paremta jėga ir kažkieno vietos užėmimu. Simpatinė sistema ir „sukelia“ mums tuos nervus, jausmą, kad „pyktis ima“. Kai mes neturime kur jo padėti, nes gyvename patogiai, sėdime prie kompiuterių, mums nereikia vaikytis priešo, netgi kasti ir šienauti, mūsų pyktis / adrenalinas neturi kaip kitaip išsilieti, kaip tik per opaliges, kraujagysles, padidėjusį kraujospūdį, cukrų…
– Susirūpinę savo ir artimųjų sveikata, „mėgstame“ atlikti mokamus kraujo tyrimus savarankiškai, paskui brukame juos šeimos gydytojams ir stebimės, kodėl jie nenori į juos žiūrėti. Ar tikslinga patiems „pasiskirti“ tyrimus, ar to reikia?
– Nereikia. Labai dažnai tie tyrimai yra daromi komerciniais tikslais. Vilniuje yra 13 laboratorijų, bet iš principo visam miestui užtektų 4. Ir labai dažnai tų tyrimų sąraše yra ne tai, ko reikia, bet tai, ko visi nori.
Vėžio markeriai neskirti diagnozuoti vėžį. Bet visi nori juos padaryti. Kodėl? Nes jeigu tu jį padarai, pamatai, kad tau ne vėžys, vadinasi, „gali“ toliau gerti, rūkyti, auginti svorį.
Kalbant apie vitaminą D, dažniausiai jis visiems bus per žemas. Tada atsidusti ir pagalvoji – a, štai dėl ko visa tai. Ir „gali“ toliau nemiegoti, dirbti keliuose darbuose, auginti svorį…
Yra daug reikalingų tyrimų. Prieš juos darant reikėtų pasitarti su gydytoju ir iškart po tyrimo gauti rekomendacijas. Pasidaryti šiek tiek daugiau, nei siūlo Ligonių kasos, yra gerai, tačiau nereikia daryti visko iš eilės, kas reklamuojama ant kiekvieno kampo.
Apskritai, kalbant apie diagnozę, tai devyniais iš dešimties atvejų diagnozę padeda nustatyti pokalbis su žmogumi – informacijos surinkimas. Tyrimai yra po to, tik pagalbiniai dalykai.
– Viena iš Jūsų profesinio domėjimosi sričių – nuovargis. Dabar žmonės linkę dėl to suversti kaltę gyvenimo tempui.
– Nuovargis turi daug apraiškų. Jei žemas hemoglobinas – tai ne patologinis nuovargis, o mažakraujystė. Yra patologinis nuovargis, kai niekas neranda priežasties, žmogus nepailsi per savaitgalį, atostogas. Su tokiais sudėtingais pacientais aš dabar ir dirbu ir bandau tobulėti. Prisiėmiau tokį iššūkį.
Gyvenimo tempo įtaka? Taip, Vaclovas ir mes visi norime tos stebuklingos tabletės, nuo kurios viskas būtų gerai. Turėjau tokį vaclovišką pacientą.
„Daktare, man reikia daugiau jėgų. Miegu blogai. Be butelio viskio neužmiegu, be kelių puodelių kavos nepabundu. Dirbu dviejuose darbuose. Reikia baigti statyti vieną namą, pirmai žmonai, jai ir vaikui viską palieku. Antra žmona laukiasi, reikia pastatyti antrą namą. Duok man tablečių.“
Kam? Kam trečią namą pastatytum? Reikia susitvarkyti gyvenimą ir tempus. Tai atvejis, kai reikia ne gydytis, o organizuotis. Lygiai taip pat elgiamės mes visi.
Kažkur lekiame, nuolat skubame, darome, o dėl ko tai darome, nepagalvojame. Devyniais atvejais iš dešimties nuovargis atsiranda dėl mūsų pačių kaltės.
Šiuo atžvilgiu esu pavojingas gydytojas, nes daugmaž šeši–aštuoni man pacientai kasmet, po visų mūsų konsultacijų, arba išeina iš darbo, arba pakeičia jį. Tai nereiškia, kad aš liepiu neiti į darbą ir jam suverčiu kaltę.
Po poilsio, procedūrų, kvėpavimo mankštų, atstačius elektrolitus, geležį, žmogui pagerėja. Jis grįžta į darbą – jam vėl blogai. Tyrimai rodo, kad viskas gerai. Žmogus pats kalbėdamasis supranta, kokia priežastis. Bet einam į darbą, nes taip reikia.
Reikėtų atsikratyti to iš sovietmečio likusio nuolatinio kaltės ir atgailos kulto… Reikia priimti sprendimą, kad pagerintume savo būklę ir savijautą.
– Patiko paprastas „receptas“ Jūsų knygoje apie tai, ką valgyti.
– Patarimai dėl maisto paprasti – jeigu kažkas tą maistą gamino iki jūsų, tai tas maistas nebetinka. Tai nereiškia, kad turite išmesti iš šaldytuvo sūrį ir patys pradėti kepti duoną. Netinkamas maistas toks, kuris „kažkame“ apvoliotas ir „kažkame“ iškeptas.
Geriausia ieškoti natūraliai užauginto maisto, laisvėje vaikštančių vištų kiaušinių, o lašišos reikėtų išsiųsti vyrus žvejoti į Norvegiją, mėsos – į medžioklę (šypsosi). Maistas turi būti kuo artimesnis žaliavai – neperdirbtas.
– Ką manote apie papildų vartojimą?
– Papildai ir yra papildai – papildo mitybą. Vartoti galima. Ar galima tikėtis, kad išspręs visas problemas ir galite daugiau nieko nedaryti – ne.
Jeigu norime sustiprinti imunitetą, turime grūdintis.
Įsivaizduokite, viena mūro plyta – fizinis aktyvumas, antra – fizinis aktyvumas lauke, trečia – kontrastinis dušas, ketvirta – laiku pasiskiepyti, penkta – svorio subalansavimas. Tuomet papildai, kaip mūro mišinys toms plytoms sulipdyti, tinka.
– Skiepytis ar nesiskiepyti nuo koronoviruso, gripo…?
– Jeigu norite gyventi, skiepykitės, jeigu norite viską palikti dievulio valiai – tai ne. Nuo kovido skiepytis reikia esant didelei rizikai – tai yra, lėtinėms ligoms.
Nuo gripo – skiepytis visiems, visai šeimai. Kuo daugiau aplink jus bus pasiskiepijusių nuo gripo, tuo mažesnis šansas, kad jūs susirgsite ir patirsite komplikacijų.
Nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami didelės rizikos pacientai (vieną kartą gyvenime). Pensinio amžiaus žmonės skiepijami, kad išvengtų mirties, nes pneumokokas – jiems žudikas „numeris vienas“. Vaikai skiepijami dėl to, kad mažiau serga bakterinėmis ligomis, mažiau praleidžia mokyklą, rečiau tėvams reikia imti nedarbingumą.
– Ko palinkėtume knygos skaitytojams ir apskritai visiems kėdainiečiams?
– Linkėjimas visiems – mylėti save. Ir surasti gydytoją, kuriuo jūs pasitikite, su kuriuo esate „ant vienos bangos“.