Staiga užklupę neįprasti simptomai
„2023 m. lapkritį man ėmė šlubuoti sveikata – skaudėdavo galvą, atsirado dusulys, laikydavosi aukšta temperatūra. Aš sportiškas žmogus, jokiomis sunkiomis ligomis nesu sirgęs. Toks savijautos pablogėjimas buvo sunkiai suvokiamas“, – teigė „Delfi“ pašnekovas.
Vitalijų kelis kartus guldė į ligoninę, kadangi nepavyko nustatyti priežasties, kodėl kyla temperatūra.
„Tris kartus gulėjau ligoninėje – du kartus Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje (antrą ir trečią kartą), vieną kartą – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Medikai konstatuodavo pneumoniją, nors iš tiesų plaučiai buvo sveiki, kvėpavimo sutrikimų nebuvo.
Koronaviruso testas irgi buvo neigiamas. Vienu metu, 2023 m. pabaigoje, prieš Naujuosius metus, temperatūra buvo užkilusi iki 40 laipsnių. Kai gulėjau Infekcinių ligų klinikoje pirmą kartą, man leido antibiotikus – sveikata pagerėjo. Išrašė iš klinikos, praėjo savaitė – ir vėl tokia pati situacija, vėl teko gultis į ligoninę.
Išties neįprastas simptomas buvo dusulys – pamenu, lipdamas laiptais į ketvirtą aukštą, stabtelėdavau kiekviename aukšte, turėdavau pailsėti. Apskritai greitai pavargdavau, stipriai prakaituodavau. Anksčiau gyvenime tokios savijautos neteko patirti. Niekas nesuprato, kokia man liga. Gulėdavau su aukšta temperatūra, sūnus ateidavo, atnešdavo produktų. Geriami šeimos gydytojos išrašyti antibiotikai man nepadėdavo. Tik tada, kai gulėjau ligoninėje, kai skirdavo injekcinės formos antibiotikus, leidžiamus į raumenis arba veną, tik tada savijauta pagerėdavo“, – pasakojo apie netikėtai prasidėjusias sveikatos bėdas Vitalijus.
Liūdna diagnozė
„Galiausiai ėmė ieškoti mano savijautos ir simptomų priežasties. Gydytoja išskyrė kelias galimas priežastis. Pirmoji – vidinis kraujavimas, nes tuo metu tyrimai rodė labai žemą hemoglobino kiekį; šis rodiklis buvo 70 gramų litre, o norma svyruoja tarp 110–160 g/l“, – teigė ukrainietis.
Kai šių metų pavasario pabaigoje trečią kartą gulėjo infekcinių ligų klinikoje, gydytoja nusiuntė Vitalijų į Onkologijos skyrių kitoje ligoninėje atlikti kaulų čiulpų tyrimo.
„Po poros savaičių gydytoja hematologė pasisodino mane ir pasakė: „Nesijaudinkite, jums – onkologinė liga, ūminė mieloleukemija. Nesijaudinkite, duosiu arštosios linijos telefoną Vilniuje. Jums nereikės niekur važiuoti – nei į Jungtinę Karalystę, nei į Vokietiją. Pas mus atliekama kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.“
Gydytojai papasakojo, kaip mane gydys, paaiškino, kad šalutinių poveikių, nuramino, kad viskam yra priemonių ir kad manimi bus tinkamai pasirūpinta“, – sakė Vitalijus.
Donoru tapo sūnus
„Diagnozavus grėsmingą ligą, manęs klausė, ar turiu brolių, seserų. Nusistebėjau – kodėl klausia tokių dalykų, gal nori išsiaiškinti, ar jie serga. Vėliau sužinojau, kad brolis galėtų būti potencialus mano donoras.
Žmona išvyko į Ukrainą ir atvežė mano brolio kraujo mėginį. Taip pat ištyrė ir mano sūnaus kraują – paaiškėjo, kad sūnaus kraujo atitikimas, papratai tariant, iš 10 buvo 6 balai. Lygiai toks kamieninių ląstelių suderinamumas buvo ir su mano broliu, tiek, kad jis porą metų už mane vyresnis – 64 m., o sūnaus organizmas jaunesnis“, – pasakojo Vitalijus, kaip jo donoru tapo sūnus.
Prieš operaciją jo sūnus vartojo specialius preparatus, kurie stimuliavo kamieninių ląstelių augimą – keturias dienas kas 12 valandų leisdavosi injekciją į pilvą. Nuo šių preparatų vyras negalėjo paeiti – tokia buvo laikina organizmo reakcija į stimuliatorius.
Sėkminga transplantacija ir pozityvus nusiteikimas
Liepos 25-ąją Vitalijui atliko kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją.
„Taip prasidėjo gydymas. Mano ląstelės, kaip sakė gydytojai ir seselės, nepriima kito žmogaus ląstelių, pykstasi su jomis, todėl man maždaug savaitę leido vaistų, kurie slopina mano ląsteles ir skatina prigyti sūnaus ląsteles, mano ląstelės nyksta, o jo ląstelės turi augti“, – kalbėjo apie gydymo eigą vyras.
Po transplantacijos organizme kasdien vyksta pokyčių. Pavyzdžiui, penktą dieną ėmė keistis gleivinė, todėl specialiais tirpalais reikėjo skalauti burną.
Savijauta po kamieninių ląstelių transplantacijos buvo gera, prisiminė Vitalijus. Jis turėjo puikų apetitą, netgi norėdavo saldumynų, gerdavo daug sulčių.
„Aš buvau nusiteikęs pozityviai, tikėjau, kad viskas bus gerai, nusiteikiau, kad įveiksiu ligą, įveiksiu šį gyvenimo iššūkį“, – sakė ukrainietis.
Džiaugiasi įveikęs ligą
Vitalijus džiaugėsi, kad sulaukė daug palaikymo – tiek draugių lietuvių, tiek artimųjų ir giminaičių.
„Kadangi jaučiausi puikiai, mane išrašė iš ligoninės keliomis dienomis anksčiau, nei planuota. Tuomet kas savaitę, kiekvieną trečiadienį, atvažiuodavau į Vilnių, priduodavau kraują ir šlapimą tyrimams.
Gijimas vyko sėkmingai, tad palaipsniui mažino ir vaistų, kuriuos reikia vartoti po kaulų čiulpų transplantacijos, dozę. Gydytojai pasakė, kad po pusės metų vaistų nebereikės ir viskas bus gerai“, – pasakojo sėkmingai stiprėjantis vyras.
Laiką po transplantacijos jis skaičiuoja dienomis – kol kas praėjo 150 dienų, per tą laikotarpį nė karto nebuvo pakilusi temperatūra, liko pamirštas dusulys ir nuovargis, o tyrimams į ligoninę reikia atvykti jau kas tris savaites. Vitalijus puikiai jaučiasi, realizuoja verslo sumanymus Panevėžyje ir sako esantis be galo dėkingas visiems gydytojams, su kokiais teko susidurti sveikimo kelionės metu, – tiek Panevėžio, tiek Vilniaus medikams.
Liga gali užklupti visiškai sveikus žmones
„Ūminė mieloleukemija (ŪML) išties gali užklupti ir visiškai sveikus žmones, kaip nutiko Vitalijaus atveju. Nors tikslios ligos priežastys dažnai lieka neaiškios, mokslininkai išskiria keletą rizikos veiksnių: jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, tam tikrų cheminių medžiagų (pavyzdžiui, benzeno) poveikį, ankstesnį chemoterapinį gydymą, genetinius sutrikimus. Tačiau daugeliu atvejų liga išsivysto be jokios aiškios priežasties, net ir sportiškiems, sveikai gyvenantiems žmonėms“, – sakė „Delfi“ asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Vitalijaus patirtis puikiai iliustruoja pagrindinius ŪML simptomus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Dusulys, ypač fizinio krūvio metu, nuolatinis nuovargis, nepaaiškinamai aukšta temperatūra ir žemas hemoglobino kiekis – tai klasikiniai ligos požymiai. Taip pat gali pasireikšti dažnos infekcijos dėl susilpnėjusios imuninės sistemos, lengvas kraujosruvų atsiradimas ar kraujavimas (dėl sumažėjusio trombocitų kiekio), kaulų ir sąnarių skausmai, padidėję limfmazgiai. Svarbu paminėti, kad šie simptomai gali būti ir kitų ligų požymiai, todėl galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojai, atlikę specialius tyrimus, ypač kaulų čiulpų biopsiją.
Vitalijaus ir kitų pacientų sėkmingo gydymo istorijos aiškiai parodo, koks svarbus yra kompleksinis požiūris į onkohematologinių ligų gydymą, pabrėžė I. Drėgvienė.
„Santaros klinikose dirbančių specialistų profesionalumas, tikslūs diagnostiniai tyrimai ir galimybė skirti inovatyvius vaistus – tai kertiniai elementai, leidę pasiekti teigiamų rezultatų. Vitalijaus atvejis, kaip ir daugelio kitų pacientų, patvirtina, kad šiuolaikinėje medicinoje būtinas personalizuotas požiūris į kiekvieną pacientą – gydymas pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į ligos molekulinius žymenis ir bendrą paciento būklę. Už kiekvienos sėkmės istorijos stovi darniai dirbanti specialistų komanda – hematologai, onkologai, patologai, molekuliniai biologai, slaugytojai. Vitalijaus ir kitų pacientų patirtis rodo, kad būtent toks visapusiškas požiūris, kartu su paciento ryžtu ir artimųjų palaikymu, sudaro tą stiprų pamatą, ant kurio statomas sėkmingas vėžio gydymas“, – teigė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.
Svarbu atkreipti dėmesį į neįprastus organizmo pokyčius
„Kalbant apie prevenciją, deja, specifinių apsisaugojimo nuo ŪML būdų nėra, nes dažniausiai liga išsivysto be aiškios priežasties. Tačiau bendros rekomendacijos sveikatai palaikyti išlieka aktualios: vengti kontakto su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, nerūkyti, sveikai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą ir reguliariai tikrintis sveikatą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į neįprastus organizmo pokyčius ir laiku kreiptis į gydytojus – ankstyva diagnostika gali būti lemiamas veiksnys sėkmingam gydymui, kaip parodė ir Vitalijaus atvejis.
Vitalijus – tik vienas iš daugiau nei šimto ukrainiečių pacientų, kuriems nuo karo pradžios suteikė pagalbą Santaros klinikų hematologai. Džiugu, kad didžioji dalis šių pacientų, gavę profesionalų gydymą, sėkmingai pasveiko ir šiuo metu gyvena visavertį gyvenimą Lietuvoje. Daugelis jų ne tik sėkmingai integravosi į mūsų visuomenę, bet ir aktyviai įsiliejo į darbo rinką – dirba įvairiose srityse, kuria naujas galimybes sau ir savo šeimoms. Tie, kuriems vis dar tęsiamas gydymas, jaučiasi užtikrinti dėl savo ateities, nes žino, kad gauna tokią pat kokybišką medicininę priežiūrą kaip ir vietiniai gyventojai. Šie žmonės tapo gyvu įrodymu, kad laiku suteikta medicininė pagalba ir šiltas Lietuvos bendruomenės priėmimas gali padėti įveikti net ir sunkiausias gyvenimo aplinkybes“, – džiaugėsi sėkmingais gydymo rezultatais I. Drėgvienė.
Reta, tačiau klastinga liga
Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kuria sergant kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais, portalui „Delfi“ aiškino VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas daktaras Andrius Žučenka.
„Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad kai kurie rizikos susirgti šia ligą veiksniai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML“, – teigė gydytojas.
ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net vaikai.
Susirgusiojo būklė sparčiai blogėja
„Įprastai klinikinė ŪML eiga yra ūmi, besitęsianti keletą savaičių ar mėnesių, o susirgusiųjų būklė sparčiai blogėja, – pasakojo gydytojas A. Žučenka. – Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių sumažėjimo: dusulys, galvos svaigimas, labai didelis bendras silpnumas dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo, pavojingos bakterinės, grybelinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar sepsis dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos, kraujavimai iš nosies, dantenų, savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai dėl mažo trombocitų skaičiaus.“
Ligos prognozei ir gydymo pasirinkimui naudojami leukeminių ląstelių genetinių pažaidų tyrimai, kurie leidžia pritaikyti itin individualizuotą gydymo kelią kiekvienam pacientui. Standartinis gydymas, siekiant išgydyti pacientą, yra intensyvi, didelių dozių chemoterapija, o nustačius specifines genetines pažaidas leukeminėse ląstelėse kartu skiriama ir papildoma taikinių terapija.
Sunaikinus didžiąją dalį vėžinių ląstelių ir pasiekus remisiją, beveik visiems pacientams reikia atlikti alogeninę kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantaciją, po kurios paciento kūne susiformuoja nauja, sveika donoro kraujodara bei donoro imuninė sistema, kuri kovoja su likutinėmis vėžinėmis ląstelėmis.
„Teisingiau kaulų čiulpų transplantacijas vadinti kamiemininėmis kraujodaros ląstelių transplatancijomis, kadangi beveik visais atvejais ląstelės surenkamos iš kraujo, o ne tiesiogiai iš kaulų čiulpų“, – patikslino hematologas.
Naujos imuninės ląstelės naikina ligą žmogaus organizme
„Būtent alogeninė (kito žmogaus) kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra esminis ir efektyviausias būdas leidžiantis pacientams įveikti ūminę mieloleukemiją. Tai yra vienintelė transplantacijos rūšis, po kurios susidaro imuninis efektas prieš paciento piktybinę kraujo ligą. Iš tiesų tai skamba tarsi fantastinis scenarijus: vieno žmogaus imuninės ląstelės naikina kito žmogaus leukemiją jo organizme. Tad nenuostabu, kad šis gydymo metodas yra viena iš pačių sudėtingiausių ir komplikuočiausių galimų intervencijų visoje medicinoje, reikalaujantis aukščiausio lygio technologijų ir kompetencijų“, – pasakojo apie transplantaciją medikas.
„Svarbu paminėti, – tęsė jis, – kad dabartinės potransplantacinių komplikacijų gydymo ir profilaktikos galimybės itin tobulėja, tad reikšmingai gerėja mūsų pacientų išgyvenamumas ir pasveikimas. Kartu tai leidžia mums saugiai atlikti alogenines kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas net ir vyresniems nei 70–75 metų pacientams.“
Taip pat paminėtina, gydytojo A. Žučenkos teigimu, kad pagrindinės šio gydymo komplikacijos yra susijusios su gilia imunosupresija, labai pavojingomis infekcijomis ir galimu organų pažeidimu, tačiau dažniausia ir labai specifinė komplikacija yra donoro imuninės sistemos kova ne tik su leukemijos, bet ir su sveikomis mūsų paciento ląstelėmis. Tokia būklė vadinama transplanto prieš šeimininką liga, kuri gali būti labai pavojinga ar net mirtina. Būtent dėl šios priežasties paciento ir donoro imuninės sistemos turi būti labai panašios, tad tinkamo donoro paieška ir pasirinkimas yra viena iš pagrindinių transplantacijos dalių.
Iš karto pradedama potencialaus donoro paieška
Svarbiausias veiksnys, leidžiantis saugiai atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, yra donoro ir paciento imuninių žymenų (žmogaus leukocitų antigenų) sutapimas. Beveik visais atvejais, kuomet pacientui diagnozuojama ūminė mieloleukemija, iš karto pradedama ir potencialaus kamieninių kraujodaros ląstelių donoro paieška.
Pirmiausia nustatomi paties paciento bei jo brolių ir seserų imuniniai žymenys, tikimybė kad brolių / seserų imuniniai žymenys pilnai sutaps yra 25 proc. (tapatus donoras), 50 proc. – kad sutaps tik pusė žymenų (pusiau tapatus donoras), o likę 25 proc. – kad žymenys nesutaps.
„Taigi, vien genetinė tikimybė turėti tapatų giminingą donorą nėra didelė, vakarų kultūros šeimos dažniausiai nėra daugiavaikės, o donuoti kamienines ląsteles taip pat gali neleisti donorų gretutinės ligos, amžius ir kitos specifinės būklės. Todėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugiausiai kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų yra atliekama naudojant negiminingų, tapačių donorų, kurių pagrindiniai imuniniai žymenys sutampa su paciento – t. y. jie yra tarsi imunologiniai dvyniai.
Lietuvoje apie 90 proc. atvejų mes randame giminingą arba negiminingą tapatų donorą mūsų pacientams. Tačiau imuninių žymenų įvairovė yra tokia didelė, kad kai kuriais retais atvejais tapataus donoro nerandame net ir tarp visų 40 milijonų užsiregistravusiųjų pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre“, – aiškino gydytojas hematologas.
Ilgą laiką tai buvo pakankamai reikšminga problema, tačiau paskutinį dešimtmetį įprasta praktika tapo atlikti ir pusiau tapačių donorų transplantacijas. Tokiais atvejais dažniausiai kamienines ląsteles donuoja vaikai savo tėvams (kadangi sūnus arba dukra visada bus pusiau tapatus savo biologinei motinai ar tėvui), retesniais atvejais tėvai donuoja savo vaikams, taip pat pusiau tapatūs broliais / seserys, o itin retais atvejais net anūkai arba antros eilės giminės.
Pusiau tapačių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas saugiai atlikti leidžia nauji transplanto prieš šeimininko ligos profilaktikos metodai, kurie leidžia efektyviai sumažinti naujos, tik pusiau tapačios donorinės imuninės sistemos poveikį sveikoms paciento ląstelėms. Taip pat žinoma, kad be imuninių žymenų didelę reikšmę turi ir donoro lytis, persirgimas specifiniais virusais, o ypač donorų amžius. Daugėja duomenų, kad transplantacijų išeitys gali būti geresnės naudojant itin jauno, nors ir negiminingo donoro kamienines ląsteles, negu transplantuoti žymiai vyresnių brolių ir seserų tapačias ląsteles, pasakojo „Delfi“ pašnekovas.
„Kitas svarbus aspektas yra kamieninių kraujodaros ląstelių donacijos laikas ir logistika – kuomet ląsteles donuoja užsienio donorai, neretai transplantaciją mes galime planuoti tik po 4–5 savaičių dėl užsienio centrų užimtumo ar donorų galimybių. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai transplantacija turi būti atlikta nedelsiant, toks laikas yra per ilgas, arba esant specifinėms situacijoms gali prireikti papildomų ląstelių donacijos.
Todėl itin svarbu turėti kuo didesnį Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, kadangi visas transplantacijos planavimas gali vykti itin sparčiai ir sklandžiai, mūsų centro komandai tiesiogiai kontaktuojant su potencialiu donoru. Šiuo metu Lietuvos registre, deja, yra tik kiek daugiau nei 14 tūkst. donorų, todėl itin kviečiu visus sveikus 18–35 metų žmones registruotis ir kartu kurti stebuklus bei gelbėti sergančiuosius pačiomis agresyviausiomis kraujo ligomis.“
Daugiau informacijos: www.bukgeras.lt.
„Demonstruojame aukščiausią transplantacinį aktyvumą visoje Europoje“
„Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (VULSK HOTC) komanda 2023 metais atliko rekordinį skaičių alogeninių kamieninų kraujodaros ląstelių transplantacijų – 74. Tačiau pasibaigus 2024 metams tikrai būsime viršiję net 100 alogeninių transplantacijų ribą. Pridėjus autologines kamienines kraujodaros ląstelių transplantacijas, bendras mūsų centro transplantacijų skaičius viršys 200. Tai itin didelis skaičius lyginant su bendra Lietuvos populiacija, tad džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kolegomis demonstruojame aukščiausią transplantacinį aktyvumą visoje Europoje.
Viena iš pagrindinių augančio transplantacijų skaičiaus priežasčių - vis gerėjančios ūminės mieloleukemijos ikitransplantacinio gydymo galimybės. VULSK HOTC pacientams yra prieinama moderniausia taikinių terapija bei galimybės dalyvauti tiriamųjų vaistų vilties programose ar klinikiniuose tyrimuose, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti remisijas, kurios tampa tiltu į transplantaciją ir galimą pasveikimą“, – pateikė duomenų apie Lietuvoje atliekamas kamieninų kraujodaros ląstelių transplantacijas gydytojas A. Žučenka.