VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė portalui Delfi patvirtino, kad išties prieš kraujo donacijas tiriant donorų kraują kartais laiku nustatomos ir pavojingos organizme tyliai tūnančios ligos. O kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė papasakojo apie donorystės svarbą sergantiems onkologinėmis kraujo ligomis. Nusprendę paaukoti kraujo ar kaulų čiulpų kažkam galite tapti vienintele viltimi išgyventi ir pasveikti.
Kraujas tikrinamas dėl saugumo
Kraujo donorystei labai svarbus transfuzinis saugumas. Tai reiškia svarbą užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nei donorui, nei pacientui.
„Tai apima labai daug visokių kriterijų. Donoras užpildo anketą ir mes visada įvertiname galimų infekcijų perdavimo rizikas. Taip pat atliekame kai kuriuos atrankinius tyrimus prieš donaciją.
Prieš kraujo ar jo komponentų donaciją atliekami hemoglobino matavimai, paėmus kraujo iš piršto arba iš venos. Kartais taip nustatome mažesnį hemoglobino kiekį, įtariamą mažakraujystę.
Gali būti ir per didelis hemoglobino kiekis, per mažas arba per didelis leukocitų ar trombocitų skaičius. Tai gali būti kraujodaros susirgimų pranašai.
Apie šias būkles informuojame donorą, prireikus darome tam tikrus papildomus tyrimus. Esant įtarimui, siekiame donorą nukreipti pas atitinkamą specialistą, dažniausiai pas hematologą“, – paaiškino gydytoja L. Kryžauskaitė, kuriai ir pačiai kaip hematologei kartais tenka pakonsultuoti donorus.
Kodėl atsiranda baltymai kraujyje?
Donuotas kraujas tam tikrą laiką būna karantine, kol ištiriamas ir sulaukiama visų numatytų bei reglamentuotų infekcinių žymenų rezultatų. Tik įsitikinus, kad kraujas saugus, jis jau gali būti naudojamas ir jo komponentai perdirbti. Bet jeigu medikams užkliūva kokie nors žymenys, kraujo komponentų panaudojimas stabdomas, atliekamas papildomas ištyrimas, patikslinimas. Apie tai informuojamas donoras.
„Būna ir taip, kad prieš kraujo transfuziją atliekant papildomus suderinamumo tyrimus su donoro ir paciento kraujo ėminiu, kartais aptinkamas nesuderinamumas su paciento krauju. Tai yra signalas donorą labiau patyrinėti, galbūt atkreipti dėmesį į jo sveikatą, o toks kraujas – nenaudotinas“, – sakė Delfi pašnekovė.
Testas, kuris atliekamas siekiant individualiai parinkti donoro kraują pacientui, vadinamas suderinamumo arba dar kitaip – kryžminės dermės mėginiu, Kumbso mėginiais padeda identifikuoti tam tikrus baltymus donoro kraujyje, kurie gali nulemti eritrocitų pažeidimą.
„Jeigu baltymai prisikabinę prie eritrocitų, turime išsiaiškinti, ar eritrocitai nėra naikinami, ar baltymai nepažeidžia jų sienelių ir nesukelia ardymo, taip vadinamos hemolizės. Todėl kviečiame donorą ir dėl to darome jam papildomus tyrimus. Dažniausiai, hemolizinės būklės atmetamos. Bet jeigu keletą kartų kartojant tyrimą baltymai aptinkami, imamės priemonių ir siunčiame donorą hematologo konsultacijai, kad išsiaiškintų galimas priežastis“, – teigė medikė.
Priežastys, dėl kurių atsiranda baltymų, gali būti įvairios – taip gali nutikti po buvusių nėštumų, dėl persirgtų ar lėtinių infekcijų, kai kurių vartojamų vaistų, uždegimo ar net onkologinės ligos. Dėl laboratorijų paklaidos tyrimai kartojami keletą kartų.
„Kartais nepavyksta identifikuoti baltymų kilmės ir jei dėl jų nekyla pavojus sveikatai, paliekame tokį žmogų stebėjimui, bet donoru jis būti nebegali“, – paaiškino gydytoja L. Kryžauskaitė.
Padėka už donaciją – išsamūs tyrimai
Santaros klinikų Kraujo centre ne tik ištiriamas donorų kraujas, bet tuo pačiu jiems pamatuojamas kraujospūdis, patikrinama bendra sveikatos būklė.
Be to donorams siūloma pasitikrinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, išsitirti skydliaukę, pasitikrinti elektrolitų, ar feritino kiekį. Tai yra kaip padėka už donacijas.
„Dauguma donorų, kai darome jų apklausas, bandydami atsižvelgti į pageidavimus, nurodo, kad norėtų kokių nors medicinos tyrimų panelės vietoje kažkokio padovanoto puodelio. Todėl esame sudarę tyrimų minipaketėlius ir žmonės gali pasirinkti, kokių tyrimų jie nori: ar išsitirti kasos, ar kepenų fermentus, ar pasitikrinti gliukozės koncentraciją.
Donorai paaukoja daug laiko, kad galėtų atvykti į Kraujo centrą ir praleisti čia 2–3 val. Taigi tie tyrimai yra mažiausia, ką mes galime jiems padaryti“, – įsitikinusi gydytoja L. Kryžauskaitė.
Tiesa, pašnekovė akcentavo, kad donorai į Kraujo centrą kviečiami visų pirma aukoti kraujo, o ne tiesiog išsitirti sveikatos.
„Atėjęs duoti kraujo žmogus turi žinoti, kad jis jaučiasi gerai, neturi jokių identifikuotų ligų. Aišku, su kai kuriomis būklėmis galima donuoti, netgi vartojant kai kuriuos vaistus galima donuoti kraują – tai aptariama su gydytojais.
Bet jeigu žmogus ateitų nuslėpdamas informaciją apie ligas, vien tik norėdamas gauti kažkokį nemokamą tyrimą, tai būtų labai bloga ir neskatintina praktika“, – įspėjo medikė.
Suaukotas kraujas keliauja ne tik į Santaros klinikas
Paklausta, kokia situacija su kraujo donoryste Santaros klinikose yra dabar, gydytoja L. Kryžauskaitė sakė, kad šiuo metu – tendencingai stabili.
„Nesakyčiau, kad kraujo dabar trūksta. Bet tam ir dirbam, kad jo netrūktų“, – tikino pašnekovė.
Anot jos, viskas gali greitai pasikeisti: „Mums reikia maždaug 90–100 donorų, kad pilnai padengtumėme kraujo poreikį ir turėtume truputį atsargos. Tačiau užtenka vienos dienos, kai pas mus ateina 60 donorų, kitą dieną – 60 ir jau pradedame stigti 80 komponentų, vadinasi, turime nuostolį – išduodame daugiau, negu pagaminame.
Todėl kiekvieną dieną, diena iš dienos turime dirbti, kviesti, raginti duoti kraujo, svarbu ir, kad iš tų ateinančių donorų kuo mažiau atkristų. Čia yra mūsų darbas, kurį kraujo donorystės įstaigos įsipareigoja vykdyti. Ir aš tikrai dėkoju visai Kraujo centro komandai – koordinatoriams, gydytojams, slaugytojoms, prižiūrintiems kokybę. Tik dėl to, kaip jie atlieka savo darbą, galime pasidžiaugti turimais rezultatais ir toliau tobulėti.
Beje, Santaros klinikų Kraujo centras krauju aprūpina ne tik šią ligoninę. Kraujas tiekiamas ir kitoms įstaigoms, turinčioms specialių poreikių pacientų – sergančių vėžiu, neišnešiotukų ir pan. Taip pat Santaros klinikose surinktas kraujas ir kraujo komponentai tiekiami Klaipėdos universiteto ligoninėje gydomiems onkologiniams pacientams.
„Taip yra todėl, kad mes taikome tam tikrus inovatyvius metodus kraujui apdirbti. Paėmus kraują tenka dar daug ką padaryti, paruošimo procesas individualizuojamas, kad jis tiktų sergančiam vėžiu pacientui“, – paaiškino gydytoja hematologė.
Santaros klinikų Kraujo centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame kaupiamos ir saugomos aferezės būdu gaunamų trombocitų, kurie galioja vos 5 dienas, atsargos.
Donorų amžius įvairus
Įdomu tai, kad kraujo mūsų šalyje linkę donuoti iki 2 proc. galinčių tai daryti. O, pvz., JAV siekiamybė, kad donuotų 3 proc. galinčių dovanoti kraujo.
Beje, JAV pastaruoju metu skambinama pavojaus varpais, kad rečiau kraują linksta donuoti jaunesnė karta – iki 25–35 metų. Bet Lietuvoje, anot gydytojos L. Kryžauskaitės, minėtoji karta yra linkusi gana aktyviai aukoti kraują.
„Pas mus yra labai nemažai ir vyresnių donorų, kuriems yra virš 60–65 metų ir kurie pastoviai duoda kraują. Šiuos donorus mes taip pat reguliariai tikriname ir kas metus jiems darome išplėstinius sveikatos tyrimus, toliau pratęsiame jų galimybę donuoti“, – sakė pašnekovė.
Dovanoti kraujo nereiktų blogai jaučiantis, sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, vartojant tam tikrus vaistus, jeigu pastaruosius 3–6 mėn. buvo atliktos chirurginės operacijos ar endoskopiniai tyrimai, jeigu žmogus keliavo į endeminius kraštus, iš kur galėjo parsivežti kokią nors užkrečiamą ligą.
Visada apie kraujo donorystę galima užduoti rūpimus klausimus kraujo centro komandai, taip pat registruotis donorystei interneto puslapyje tavokraujas.lt.
Gelbėja sergančių kraujo vėžiu gyvybes
Kaip minėta, donorų kraujas ypač svarbu kraujo vėžiu sergantiems pacientams. Neretai nuo to gali priklausyti šių žmonių gyvybė. Tai portalui Delfi patvirtino I. Drėgvienė.
„Kraujo donorystė yra ypatingai svarbi kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes ji dažnai tampa esmine jų gydymo dalimi. Kraujo vėžio, tokio kaip leukemija, limfoma ar mieloma, gydymas – dažniausiai chemoterapija ir radioterapija – stipriai veikia paciento kraujo gamybą, sunaikindamas ne tik vėžines ląsteles, bet ir sveikas kraujo ląsteles. Dėl šios priežasties pacientams labai dažnai prireikia kraujo perpylimų tam, kad būtų atkurtas kraujo ląstelių balansas ir išvengta gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip mažakraujystė ar kraujavimas“, – paaiškino I. Drėgvienė.
Vienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui gali prireikti daugybės kraujo perpylimų per gydymo laikotarpį. Tai reiškia, kad donorų indėlis tiesiogiai prisideda prie pacientų išgyvenimo ir gydymo kokybės.
„Norintys padėti sergantiems kraujo vėžiu gali tai padaryti keliais būdais. Vienas iš jų – donuoti kraują, kuris yra būtinas gydant pacientus, ypač chemoterapijos ar transplantacijos metu. Kitas būdas – įsirašyti į Lietuvos ir Pasaulinį negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Užsiregistruoti gali kiekvienas sveikas žmogus nuo 18 iki 35 metų amžiaus. Registre esantys žmonės iki 55 metų gali būti kviečiami dovanoti savo kaulų čiulpus ir taip padėti kraujo vėžiu sergantiems pacientams.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo, kuris užsiregistruoja, gali tapti vienintele viltimi pacientui surasti tinkamą donorą. Kaulų čiulpų suderinamumas tarp žmonių yra labai retas, todėl kiekvieno naujo donoro buvimas registre didina šansus surasti pacientui tinkantį gelbėtoją. Dažnai donoro reikia ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre. Kuo daugiau žmonių užsiregistruoja, tuo didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Užsiregistruoti labai paprastas ir neskausmingas – registracijai reikia tik užpildyti anketą bei pateikti žando gleivinės ląstelių (seilių) mėginį, kuris padės nustatyti, ar jūsų antigenai tiktų pacientui. Užsiregistravus dabar, donoru gali būti net po kelerių metų, o kaulų čiulpų paėmimas yra saugi ir greita procedūra. Daugiau apie kaulų čiulpų donorystę galite paskaityti puslapyje www.bukgeras.lt.
Jei esate sveiki ir pagal amžių nesate tinkami registruotis į kaulų čiulpų donorų registrą, vis tiek turite puikią galimybę prisidėti prie gyvybes gelbstinčio darbo – tapti nuolatiniu kraujo donoru ir išgelbėti ne vieną pacientą. Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi ir būtina kiekvieną dieną, nes donorų paaukotas kraujas tiesiogiai prisideda prie gydymo sėkmės“, – neabejojo I. Drėgvienė.