Ar visada glitimo netoleravimas neatsiejamas nuo celiakijos? Atsakymų į klausimus leidinys „Savaitraštis Kaunui“ ieškojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikoje kartu su gastroenterologe, dietologe doc. Aida Žvirbliene.
- Kas tas glitimas? Kur šio baubo galima aptikti?
- Glitimas – baltymų gliadino ir gliutenino mišinys, susijungęs su krakmolu kai kurių javų (kviečių, rugių, miežių) grūdų endospermose. Gliadinas ir gliuteninas sudaro apie 80 proc. kviečio grūdo baltymų. Jie yra netirpūs, todėl gali būti išskiriami išplaunant susijusį krakmolą. Kukurūzų ir ryžių baltymai irgi kartais vadinami glitimu, bet tai kiti baltymai, juose nėra gliadino. Toksinis veiksnys celiakija sergantiems yra gliadinas. Baltymas nesuardomas virškinamajame trakte veikiant virškinimo fermentams.
Įdomu pabrėžti, kad glitimas naudojamas kaip maisto priedas stabilizatorius tokiuose gaminiuose kaip ledai ir kečupas. Dalis žmonių net nesitiki čia aptikti grūdų. JAV glitimo nebūtina nurodyti tokių maisto produktų etiketėse, nes JAV Maisto ir vaistų administracija glitimą laiko „visuotinai pripažintą saugiu“. Didžiojoje Britanijoje žyma „be glitimo“ reikalinga tik javų produktams. Kitas prekes gamintojai gali žymėti, jeigu nori.
- Ar tikrai celiakijos mastas verčia sunerimti? Gal tiesiog tapo madinga kalbėti apie glitimo netoleravimą?
- Celiakija nėra nauja problema. Istoriškai jau 9500 m. prieš Kristų buvo kultivuojami grūdai Derlingajame Pjautuve Vakarų Azijoje, o pirmas savo raštuose celiakiją paminėjo Aratėjus iš Kapadokijos – tai buvo 250 m. po Kristaus gimimo.
Mastas nėra labai didelis. Manau, Lietuvos duomenys panašūs į Estijos, kur nėra daug sergančiųjų. Skandinavijos šalyse sergamumas celiakija žymiai dažnesnis, o Estijoje siekia vos 0,34 procento. Klausimas, ar tai susiję su mikroflora, ar su genetiniais ypatumais, ar su faktu, kad mes dar mažai vartojame to glitimo, nėra iki galo aiškus.
Domiuosi šia problema, tiriu žmones. Pradėjau rinkti duomenis 2012 m., tęsiu iki dabar. Pagal griežtus tarptautinius diagnostikos kriterijus esu surinkusi 15 žmonių, kurie serga celiakija, visiems kitiems būdingas neceliakinis jautrumas glitimui. Tai duomenys pacientų, patenkančių į Kauno klinikas, o žmonių srautas tikrai didelis.
Celiakija gali sirgti pirmos eilės giminaičiai. Jei vienas šeimos narys serga, tikslinga patikrinti ir kitus, nors jie galimai niekuo nesiskundžia. 10–25 proc. celiakijos atvejų yra nustatomas ryšys su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip herpetiforminis dermatitas, cukrinis diabetas, selektyvus IgA deficitas, idiopatinė periferinė neuropatija, įgyta smegenėlių ataksija ar pasikartojantys migreniniai galvos skausmai, nevaisingumas, Dauno sindromas, kepenų ligos, skydliaukės patologija. Celiakijai būdingos kelios klinikinės formos, aš ją vadinu chameleoniška liga, nes reikia kryptingai ieškoti.
- Kuo skiriasi celiakija ir neceliakinis jautrumas gliutenui, kuris pirmą kartą aprašytas vos prieš 5 metus?
- Celiakija – genetinė autoimuninė plonųjų žarnų gleivinės patologija, kurios morfologiniai pakitimai išnyksta laikantis beglitimės dietos, o būklė paūmėja, kai į mitybą įtraukiamas glitimas. Celiakijos epidemiologija lygi 0,2 –1 procentui. Neceliakinis jautrumas glitimui – tai naujas glitimo netoleravimo sindromas, diagnozuojamas atmetus maisto alergiją ir celiakiją. Epidemiologija – 0,63–6 procentai. Moterų serga daugiau nei vyrų.
Skirtumas tarp celiakijos ir neceliakinio jautrumo glitimui yra tas, kad pastaruoju atveju veikia kiti mechanizmai. Vienas jų – neglitiminė kviečių baltymų grupė, daranti didžiulį poveikį mūsų imuninei sistemai.
Gali pasireikšti pilvo skausmai, viduriavimas, šleikštulys, odos problemos, galvos, sąnarių skausmai, rankų, kojų sąstingis, lėtinis nuovargis, depresija. Diagnostika negalima, kol nebus atmesta celiakija ir alergija maistui. Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su alergologais, įvertinančiais, ar nėra maisto alergijos.
Glitimo netoleravimą gali lydėti kitos problemos, susijusios su maisto medžiagų virškinimu. Dažnai būna sutrikęs pieno įsisavinimas, nes nėra fermentų sistemos, galinčios susidoroti su piene esančia laktoze. Netgi taikant beglitimę dietą pacientams rekomenduojame pieną ir jo produktus vartoti be laktozės. Jei pacientas nenori išbraukti pieno iš savo raciono, yra kapsulių su laktazės fermentu, padedančiu suskaldyti piene esančią laktozę.
Net iki 40 proc. celiakijos atvejų nustatomos kasos egzokrininės funkcijos, atsakingos už maisto medžiagų virškinimą, nepakankamumas. Sunkiai virškinami riebalai, todėl dalį pacientų gali kamuoti viduriavimas.
- Kodėl svarbu diagnozuoti ir atskirti šiuos susirgimus?
- Diagnostika remiasi kompleksiniu ištyrimu. Atliekami specifiniai ir genetiniai kraujo tyrimai. Dar būtina padaryti endoskopinį tyrimą, paimti medžiagos biopsijai siekiant ištirti dvylikapirštės žarnos gleivinę. Neužtenka vienos biopsijos, nes, jei pažeidimas židininis, galima nepastebėti ir nediagnozuoti ligos.
Labai svarbu, kad žmogus savarankiškai nepradėtų laikytis beglitimės dietos, nes jos laikantis tyrimų rodikliai artėja link normos, tuomet labai sunku nustatyti, ar tai yra neceliakinis jautrumas glitimui, ar tikroji celiakija. Pirma geriau išsitirti ir tik tada griebtis dietos, nes sergant celiakija beglitimės dietos reikės laikytis visą gyvenimą. Tai svarbu, mat celiakija siejama su limfomos išsivystymo rizika.
- Ar iš tiesų savijauta laikantis dietos ima gerėti?
- Jei yra tikroji celiakija, laikantis griežtos dietos, po kelių savaičių savijauta stipriai pagerėja. Dingsta pilvo pūtimas, nevirškinimo, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje; jei yra mažakraujystė, hemoglobino rodikliai pagerėja. Palengva išnyksta su mažakraujyste susijęs lėtinis nuovargis, nustoja slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jeigu celiakija siejama su nevaisingumu, tai atsinaujinus žarnyne esantiems gaureliams ir visiškai įsisavinant maisto medžiagas (ko ir reikia norint pastoti) galima susilaukti palikuonių.
- Daugelis mėgsta patys sau diagnozę pritaikyti. Pasiskaito ir nusprendžia: pabandysiu vengti glitimo, nes dažnai pilvą pučia, gal ir man celiakija. Kaip vertinate tokį elgesį?
- Pilvo pūtimo priežasčių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, laktazės nepakankamumas. Ištikus tokiam negalavimui galbūt užtektų tik sumažinti pieno bei jo produktų vartojimą, rinktis fermentinius gaminius, ir visos problemos išsispręstų. Pilvo pūtimą gali sukelti ir fruktozės netoleravimas. Didelis kiekis fruktozės turinčių produktų sukuria osmosinį slėgį žarnyne ir dėl to jaučiame pilvo pūtimą. Kartais nustatomas dirgliųjų žarnų sindromas, jam reikalingas specifinis gydymas, tam tikrais atvejais taikoma specifinė FODMAP dieta, kuri labai griežta ir turi būti skiriama specialisto, programos laikomasi jam prižiūrint.
Laikantis beglitimės dietos išbraukiami kviečiai, miežiai, rugiai ir visa, kas iš jų pagaminta: visos bandelės, duonos gaminiai, makaronai ir t. t. Yra beglitimių miltų, makaronų, kepama beglitimė duona, žmonės perka ir vartoja, bet truputį skiriasi skonis ir kaina. Beglitimiai produktai – brangesni.
Pirma reikia išsiaiškinti situaciją ir tik paskui dėlioti mitybą, nes viską išbraukyti iš raciono yra pavojinga, gali atsirasti kita problema – mitybos nepakankamumas, kai reikės specifinių maisto papildų, kad būtų atkurta tai, kas pažeista laikantis tokios dietos. Nepagrįstas maisto produktų nevartojimas verčia susimąstyti, ar žmogus neturi valgymo sutrikimo. Tai gali rodyti psichikos problemas, kurias reikia gydyti kompleksiškai. Kartais lengviau išbraukti iš valgiaraščio produktus ir manyti, kad taip neva tvarkai streso kupiną savo gyvenimą, negu eiti pas reikiamą specialistą ir gydytis.
Pagrindinės mitybos taisyklės sergant celiakija
Vengti maisto, pagaminto iš kviečių, rugių, miežių.
Pacientams, kuriems diagnozuota sunki ligos forma, avižos draudžiamos.
Skaityti pagaminto maisto, pusgaminių, prieskonių, pagardų etiketes, atkreipti dėmesį į tokius priedus kaip stabilizatoriai, emulsikliai, kurių sudėtyje gali būti glitimo.
Distiliuoti alkoholiniai gėrimai, actas, vynas yra be gliuteno. Tačiau alų, alų iš statinių, nestiprų šviesųjį alų (lager), salyklinį actą draudžiama vartoti, nes jie dažniausiai gaminami iš glitiminių grūdų ir yra nedistiliuojami.
Pieno produktai gali būti sunkiai toleruojami, nes vystosi antrinis laktozės netoleravimas. Ligos pradžioje rekomenduojama vengti pieno produktų.