Kokie simptomai byloja apie geležies trūkumą organizme?
Geležies stoką reiktų įtarti tuomet, kai nuolat vargina silpnumas, nuovargis, apatija, dusulys, stebima blyški odos spalva. Tačiau reiktų atminti, kad pasireiškę simptomai – signalas apie įsisenėjusią problemą. Geležies stoka organizme pakankamai ilgą laiką nejaučiama.
Kokias funkcijas apskritai atlieka geležis?
Geležis atlieka daugybę funkcijų, tačiau pagrindinė: geležis yra hemoglobino – raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltymo sudėtyje ir atsakinga už deguonies išnešiojimą po organizmą, taip užtikrindama pakankamą kiekį „kuro“ ląstelių veiklai. Geležis yra mioglobino (raumenų hemoglobinas) sudėtyje, taip užtikrinama raumenų veikla, raumenų ląstelių aprūpinimas deguonimi. Geležis yra eilės fermentų sudėtinė dalis, svarbi neurologiniams procesams organizme.
Kodėl vieniems jos pakanka, o kitiems atsiranda jos trūkumas? Ar tai priklauso nuo organizmo, ar gyvenimo būdo, mitybos?
Geležies atsargos priklauso nuo to, kiek jos gaunama su maistu. Tačiau yra daugybę veiksnių, kurie skatina arba slopina geležies pasisavinimą. Pavyzdžiui, jei sumažėjusi skrandžio sulčių gamyba, jei maiste daug taninų, jei atsisakius ar ribojant gyvūninės kilmės maistą, nepasidomima augalinės kilmės maistu turtingu geležimi ir t.t.
Kaip geležies poreikis pakinta nėštumo metu?
Būsimasis kūdikėlis, geležies atsargas sukaupia savo kepenyse, o tų atsargų pakanka maždaug 3-6 mėnesiams. Tačiau reikia atminti, kad vaisius – būsimasis kūdikėlis, geležį paima iš mamos organizmo. Todėl nėščiai moteriai geležies reikia daugiau. Be to, geležies poreikis padidėja dėl padidėjusio kraujo kiekio, dėl placentos formavimosi.
Kam dar ne nėščiųjų išauga geležies poreikis?
Atsižvelgiant į žmogaus fiziologiją, priklausomai nuo lyties, įvairiais amžiaus tarpsniais geležies poreikiai šiek tiek skiriasi.
Pavyzdžiui: Lietuvoje rekomenduojama geležies paros norma kūdikiams iki 6 mėn yra 5 mg, nuo 7 mėnesių iki 6 metų – 8 mg, nuo 7 iki 10 metų 10 mg. Vėliau, jau atsiranda poreikio skirtumas tarp mergaičių ir berniukų, bei vyrų ir moterų: Nuo 10 metų mergaitėms, vėliau moterims, įskaitant ir nėščiąsias bei žindyves, geležies gaunamos su maistu būtinasis kiekis yra 15 mg per parą. Berniukams ir vyrams, poreikis mažesnis, priklausomai nuo amžiaus svyruoja nuo 10 iki 12 mg per parą.
Reikia neužmiršti, kad tai rekomenduojama paros norma, tačiau kiekvienas mūsų – individualus. Jei gausesnės menstruacijos, jei yra galimų geležies įsisavinimo apsunkinimų, gaunamos su maistu geležies kiekis išauga.
Ką daryti, jei tyrimai parodė geležies trūkumą? Ar galima jį įveikti pakeitus mitybą, ar reikėtų vartoti geležį papildomai?
Priklausomai nuo anemijos laipsnio, gydytojas paskirs atitinkamą geležies stokos korekcijos gydymą. Tačiau dažniausiai, esant diagnozuotai anemijai, kurios priežastis – geležies trūkumas, skiriamas gydymas geležies preparatais, parenkant reikiamą dozę.
Teko girdėti, kad dažnai geležies papildai sukelia nepageidaujamų efektų – vidurių užkietėjimą, skrandžio skausmus ir pan. Ar tai reiškia, kad pasirinktas preparatas netinkamas?
Pašalinis geležies papildo veikimas priklauso nuo daugybės veiksnių: gali būti, kad vartojama ne taip kaip rekomenduota: būtina išsiaiškinti, kaip kiekvienas geležies preparatas turi būti išgertas, t.y. valgant ar nevalgant, kiek reikia papildomai išgerti vandens. Šiuos dalykus koregavus, dažniausiai, simptomai išnyksta. Kitais atvejais ieškoma palankesnė geležies preparatų forma: galima rinktis tarp tablečių, kapsulių, miltukų, skysčio, ar kitokios sudėties.
Kokie yra kiti geležies stokos gydymo būdai?
Geležies stokos gydymas susideda iš:
1. Maitinimosi korekcijos parenkant geležimi turtingus maisto produktus;
2. Vartojant pakankamai vitamino C – pastarasis, ypatingai esantis maisto produktuose, pagerina geležies įsisavinimą;
3. Skiriant geležies preparatus vartojamus pro burną;
4. Skiriant geležies preparatus į veną.
Yra hemo geležis ir ne hemo. Kuo jos skiriasi? Kurios žmogaus organizmui reikia labiau?
Hemo geležis yra gyvūninės kilmės maisto produktuose, ne hemo geležis – augalinės kilmės maisto produktuose. Gyvūninės kilmės geležis, vadinama hemo geležis, gaunama su mesa, žuvimi, kiaušiniu. Augalinės kilmės geležis, vadinama nehemo geležis, gaunama su ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, kai kuriomis daržovėmis, vaisiais. Geležis, esanti gyvūninės kilmės produktuose, žmogaus organizmo įsisavinama 15-25 proc. Geležis, esanti augalinės kilmės produktuose, žmogaus organizmo įsisavinama 5-20 proc.
Gal žinote statistiką – ar dažnam suaugusiam trūksta šio elemento?
Geležies stokos anemija minima nuo 1554 metų, kai vokiečių gydytojas Lange taip apibūdino sergančią mergaitę : „…silpna… liūdnai blyški, širdis dreba... ji dūsta šokdama ir lipdama laiptais“. Išsivysčiusiose šalyse anemija diagnozuojama 8–20 proc. gyventojų. Lietuvoje – 12,8 proc. gyventojų varginami šios ligos. PSO nuo 2002 m. anemiją įvardijo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pasaulinę ligų naštą. Tokios išvados prieita išanalaizavus ligos paplitimą tarp gyventojų. Anemija labiausiai paplitusi tarp nėščiųjų ir vaikų. Tarp suaugusiųjų anemijos rizika didėja nuo 50 metų amžiaus, o sulaukus 85 metų siekia net 20 proc. Rizikos grupei priklauso moterys, menstruacijų metu gausiai kraujuojančios.