Badauti ar kaip tik valgyti?
Visų pirma, jei sergant norisi valgyti, jūs tikriausiai sveikstate. Apetito nebuvimas rodo, jog valgyti nereikėtų, arba reikėtų rinktis tik būtiniausią maistą, kuris gelbėtų atitinkamoje situacijoje.
„Atkreipkite dėmesį į gyvūnus, jei jie serga – nebevalgo, arba valgo mažai. Jei imuninė sistema kovoja su įsibrovėliais, sukelia temperatūrą tam, kad susidorotų su netinkamais mikroorganizmais, ar mėgina įveikti sisteminį uždegimą, nervinė sistema ne veltui išjungia alkio jausmą. Reikia suprasti, kad ji užsiėmusi kovoja. Sistemos tikrai nereikėtų papildomai apkrauti maisto virškinimo procesu, tai ne kasdien atsirandanti proga pailsėti nuo maisto. Žinoma, badaujant reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių – žolelių arbatos, natūralaus sultinio“, – anksčiau „Delfi“ yra sakiusi dietistė, visuomenės sveikatos specialistė Aušra Šunokaitė.
Tiesa, tai galioja ne visiems. Jei esate asketiško, itin liekno sudėjimo, jums nesiseka priaugti svorio, yra didelė tikimybė, jog jūsų organizme dominuoja kataboliniai (maisto medžiagų šalinimo, irimo) procesai. Kaip teigia A. Šunokaitė, tokiu atveju sergant badauti nereikėtų, net jei ir neturite alkio. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba kaupti baltymų ir laikyti jų iki tol, kol gali prireikti, kokybiškais baltymų šaltiniais būtų pravartu papildyti sergančiojo organizmą.
Svarbus aspektas – kiek temperatūros turi sergantis žmogus. Sveiko žmogaus skrandyje temperatūra yra laipsniu didesnė ir siekia apie 37,6. Tad jei sergate, skrandyje temperatūra gali šoktelėti ir iki 40 laipsnių, o tokioje temperatūroje virškinimo fermentai suyra patys. Todėl pakilus temperatūrai gero virškinimo neverta tikėtis.
Tam, kad organizme neskatintume ir taip įsisiautėjusių procesų, reikėtų nustoti valgyti bevertį nekokybišką maistą – vengti skrudinto, kepinto maisto, kuris keptas ant pigių rapsų, saulėgrąžų aliejų. Vengti itin perdirbtų mėsos ir pieno gaminių. Atsisakyti perteklinio cukraus, saldumynų, bulvių, duonos vartojimo.
Vištienos sultinys
Vienas žinomiausių „vaistų“ nuo visų ligų – vištienos sultinys. Jame gausu ekstrakcinių medžiagų, kurios, patekusios į skrandį, aktyvina virškinamųjų sulčių išskyrimą. Taip maistas geriau virškinamas bei įsisavinamas.
„Jei žmogus jaučia peršalimo simptomus, suvalgius sultinį pasijaučia geriau, nes lengvas dirginamasis ekstrakcinių medžiagų poveikis suaktyvina organizmą ir jį sušildo. Organizmas yra vientisa sistema, viskas tarpusavyje susiję. Kai virškinimo sistema veikia gerai, viskas funkcionuoja kaip turėtų“, – kiek anksčiau „Delfi“ sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Dėl sultinio naudos pritaria ir A. Šunokaitė. Pasak jos, svarbu bereikalingai neskrudinti kaulų prieš virimą ir kaulus virti pakankamai ilgai, kad visi mineralai, esantys kauluose ar jungiamuosiuose audiniuose, pereitų į patį skystį.
Išvirus gerą puodą sultinio galima jį sušaldyti, ir imunitetui sunegalavus greitai paruošti skanų ir žarnyną gydantį gėrimą. Dietistės teigimu, sultinyje gausu aminorūgšties glicino, kuris yra stiprus antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų poveikio ir jų sukeltų peršalimo simptomų. Jei kaulai į sultinį keliavo su kaulų čiulpais – jie praturtins sultinį vitaminais A, B2, B12, E, omega rūgštimis ir mineralais – kalciu, geležimi, selenu ir cinku.
Želatina arba sultinys yra stiprus anabolikas – fermentų proteazių inhibitorius, tad jei organizme yra uždegimas, sultinio pagalba galima uždegimą sumažinti.
Vietoje gryno medaus – geriau bičių duonelė
Kaip vienas geriausių peršalimui gydyti skirtų produktų nuo senų laikų laikomas medus. Visgi verta atminti, kad jame gausu cukraus.
„Kalbant apie medų, gerosios savybės yra produktuose, kurie lieka išgaunant medų, o ne pačiame meduje. Senais laikais medus būdavo išgaunamas primityvesniais metodais, tad žiedadulkės patekdavo į medų.
Su šiuolaikinėmis korių apdorojimo technologijomis, žiedadulkės į medų patenka mažais kiekiais arba išvis nebepatenka. Tad jei siekiama naudos organizmui, o ne papildomos gliukozės ir fruktozės iš medaus, patarčiau rinktis bičių duonelę ar pačias žiedadulkių granules, kuriose gausu įvairių vitaminų, mineralų ir baltymų“, – sakė A. Šunokaitė.
Imbiero ir česnako nepadauginkite
Dar du tradiciniai peršalimo gydymosi produktai yra imbieras ir česnakas. Tačiau su jais reikėtų elgtis atsargiai ir nepadauginti, mat abu turi savybių, kuriomis ginasi nuo juos valgančių.
„Česnakas žarnyno mikroorganizmus veikia panašiai kaip ir antibiotikai. Nuolat vartoti česnaką dideliais kiekiais tikrai nepatartina, nes jis nesirenka, ką naikinti – reikalingus ar patogeniškus mikroorganizmus. Tikrai esate patyrę, kiek ilgai suvalgyto česnako kvapas jaučiamas organizme net ir po kelių dienų. Sodininkai žino, kad kenkėjus vietoje pesticidų galima naikinti česnaku. Tad česnaku reikėtų mėgautis retai ir tuo labiau nevartoti saujomis, kai imuninė sistema yra ir taip nusilpusi“, – patarė A. Šunokaitė.
Imbieras taip pat ginasi nuo valgytojų. Rekomenduojama imbiero paros dozė neturi viršyti 2–4 g per dieną arba 2 šaukštų, jei jis vartojamas sulčių pavidalu. Šios ribos peržengimas gali sukelti diskomfortą organizme, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Imbieras veikia kaip natūralus kraujo skiediklis dėl salicilatų. Šios rūgštys sustabdo kraujo krešėjimą, tad per daug imbiero gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, stiprų kraujavimą ir kraujo netekimą. Tad jei sergate su tikimybe kraujuoti – geriau imbiero vengti. Kitas dažnas imbiero šalutinis poveikis, valgant žalią imbierą, gali pasireikšti rėmeniu, viduriavimu, skrandžio sutrikimais, raugėjimu, burnos opomis. Imbiero kiekis – svarbus aspektas siekiant išvengti tokių šalutinių efektų.
Vitaminas C
Peršalus rekomenduojama vartoti didesnes vitamino C dozes. Tam gali padėti ir papildai, ir daržovės bei vaisiai.
Vienas iš vitamino C šaltinių yra citrinos, tačiau turime ir artimesnių lietuviškų produktų – krienus, arba raugintus kopūstus. Pasak A. Šunokaitės, 200 g raugintų kopūstų lėkštėje ir jūs gaunate visą dienos vitamino C dozę. Pačiose citrinose vitamino C koncentracija yra žievelėje, ne minkštime. Žinoma, krienų perdozuoti taip pat nereikėtų, bet pagardinti patiekalus būtų naudinga.
Skysčiai
Susirgus tinkamiausia gerti žolelių arbatas ar tiesiog kambario temperatūros vandenį. Nereikėtų stimuliuoti organizmo nervinės sistemos kava ar stipriomis arbatomis.
„Daugelis specialistų akcentuoja cukraus kiekį saldintuose gėrimuose, tačiau norėčiau pabrėžti konservantų poveikį žarnyno mikroorganizmams. Maistas ar gėrimai, kuriuose yra didelės dalis konservantų, naikina žarnyno mikroorganizmus, kurie būtini žarnyno sistemos palaikymui. O mano nuomone, tai yra svarbiau nei laikinas cukraus kiekio kraujyje padidėjimas, nes išnaikintus žarnyno mikroorganizmus atstatyti yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma“, – patarė dietistė.
Visą tekstą su A. Šunokaite rasite čia.
Vaistažolės – pirmoji pagalba
Nepakeičiamas peršalimo „gydytojas“ yra vaistažolės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos daktaras, žolininkas Marius Lasinskas sako, kad pati gamta padeda žmonėms išsikapstyti iš ligų. Paspaudus šalčiui, verta išeiti į mišką ir susirinkti pušies, eglės, kadagio spygliukų – jų arbata padeda nuo peršalimo.
Žolininkas pataria – pasiimkite saują spygliukų, užpilkite termose karštu vandeniu, palaikykite valandą. Tokia arbata vadinama žiemos arbata, apsauganti nuo žiemos negandų. Į pravėsusią arbatą galima įdėti šiek tiek medaus.
„Sauja spyglių litrui vandens, valandėlę palaikote, nukošiate ir geriate nuostabią arbatą nuo peršalimo, gripo, ji turi ir antibakterinį poveikį“, – sakė dr. M. Lasinskas.
Čiobrelis, šalavijas, raudonėlis ir tramažolė
Padėti gali ir vasarą surinkti juoduogio šeivamedžio žiedai ar rudenį surinktos juoduogio šeivamedžio uogos. Žiedus ar uogas galima sumaišyti su liepų žiedais. Nuo peršalimo taip pat gali padėti čiobrelio, šalavijo, raudonėlio, šliaužiančiosios tramažolės arbatos, o pastaroji padeda net nuo plaučių uždegimo.
„Jei bėga snarglys, kosėjate, bet nieko nesuprantate apie augalus ir nežinote, kokią arbatą gerti, tai imkite tai, kas kvepia. Čiobrelis, mėta, melisa, ramunėlė, raudonėlis – kvepia? Kvepia, tai jas ir gerkite. Šeivamedis kai kuriems smirda, seniau jis būdavo vadinamas bezdu, bet jis irgi tinka“, – juokiasi žolininkas.
O kai plaučiuose susikaupia daug gleivių, padeda raktažolės arbata arba debesylas – visgi šis yra kartus, tad patinka ne visiems.
Vaistažolės turi tikrai stiprių galių, tačiau išgėrus vieną puodelį stebuklų tikėtis nereikėtų. Dr. M. Lasinskas primena – vienas puodelis yra tik atsigėrimui. 2–3 puodeliai per dieną sveikatinimui, kai lengva sloga.
„Bet, jei laužo kaulus, gripas, aukšta temperatūra, galima išgerti apie litrą arbatos per dieną. Valanda ar pusvalandis prieš valgį, arba 1–2 val. po valgio. Efektas sumažėja, jei arbatą sumaišome su maistu, todėl geriausia gerti tuštesniu skrandžiu“, – patarė pašnekovas.
Visą tekstą su žolininku rasite čia.