„Kardiolitos“ klinikos akių ligų gydytoja Eglė Svalbonaitė Skarupskienė sako, kad vis daugiau jaunų bei vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu. Jį įvardija visą priežasčių spektrą: nuo įtempto gyvenimo tempo, iki žalingų įpročių ir moderniųjų technologijų įtakos.
Tačiau ji teigia, kad nuo šių veiksnių regėjimui daromos žalos galima apsisaugoti sveikai maitinantis: „Vis daugiau atliktų tyrimų įrodo, kad dėl visavertės ir subalansuotos mitybos galima išlaikyti gerą regėjimą, sulėtinti kai kurių akių ligų atsiradimą ar progresavimą. Svarbiausios medžiagos mūsų akims yra vitaminai, karotenoidai, omega rūgštys ir mikroelementai.“
Maistas padeda išvengti akių ligų
E. Salbonaitės Skarupskienės teigimu, vitaminas A yra vienas svarbiausių akims. Apie šio vitamino trūkumą, anot gydytojos, išduoda pablogėjęs regėjimas tamsoje, išsausėjusios akys.
„Natūralūs šio vitamino šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio trynys, morkos, moliūgai, pomidorai, špinatai, brokoliai“, – kalba akių ligų gydytoja.
Nemažiau svarbūs C ir E vitaminai – jie, gydytojos žodžiais, apsaugo akis nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, sukeliančių sveikatos problemas, palaiko akies drėgmę, mažina riziką sirgti ypač dažnoms akių ligomis – katarakta ir glaukoma.
Taip pat, kaip kalba E. Svalbonaitė Skarupskienė, C ir E vitaminai padeda išvengti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos – ligos, grasinančios net ir aklumu.
Kaip anksčiau rašė DELFI, šia liga serga apie 1,5 proc. žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad sunkesne, šlapiąja, ligos forma serga apie 12–15 tūkstančių žmonių, o kasmet suserga apie 1–1,5 tūkstančio.
Gydytoja teigia, kad vitamino E, padedančio išvengti šios grėsmingos ligos, organizmas gauna valgant riešutus, špinatus, alyvuoges, avokadus, kviečių daigus, šparagus, taip pat šio vitamino galima rasti ir saulėgrąžų, sėmenų, alyvų aliejuose.
Ji pasakoja, kad vitamino C gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse: „Šio vitamino galima rasti citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, kiviuose, erškėtuogėse, pomidoruose, bulvėse, špinatuose, kopūstuose, svogūnuose, brokoliuose.“
Tačiau, kaip kalba gydytoja, akių sveikatą gerina ne tik vitaminai: „Karotenoidai liuteinas ir zeaksantinas, kaip filtras sugeria mėlynos šviesos energiją ir taip apsaugo akies lęšiuką ir tinklainę nuo žalojančio šios aktyvios šviesos poveikio ir lėtina kataraktos bei amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimą ir progresavimą. Taip pat šios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.“
E. Svalbonaitė Skarupskienė pabrėžia: liuteino ir zeaksantino galima gauti tik su maistu. Dėl šios priežasties ji rekomenduoja valgyti kuo daugiau geltonų bei žalių daržovių ir vaisių: brokolių, špinatų, pupelių, žirnių, šparagų, geltonųjų paprikų, mangų, apelsinų.
„Puikus liuteino šaltinis yra mėlynės, – prideda gydytoja. – Jas tinka valgyti žalias, šaldytas ir džiovintas.“
Oftalmologė taip pat rekomenduoja į kasdienį maisto racioną įraukti ir mėsos produktų, jūros gėrybių, kruopų, sūrio, pupų, riešutų, kavos ir arbatos, mat šiuose produktuose gausu cinko, kuris padeda įsisavinti vitaminą A.
Produktai, prastinantys akių sveikatą
Gydytoja taip pat prabyla ir apie maistą, kuris gali bloginti akių sveikatą: „Greitai apdorotas, keptas, riebus maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, pažeidžia viso organizmo kraujagysles, taip pat ir akių, sukeldamas pakitimus, siaurindamas kraujagyslių spindį ir lemdamas nepakankamą audinių aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis.“
Ji įspėja, kad pravartu nepadauginti cukraus bei alkoholio: „Tyrimais įrodyta, kad didelis cukraus kiekis maiste skatina geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimą. Apsinuodijimas alkoholiu ar jo surogatais gali lemti negrįžtamą regos nervo pakenkimą ir aklumą.“
Gali padėti nuvargusioms akims
Dirbtinis apšvietimas, vairavimas, ilgas spoksojimas į kompiuterio ekraną lemia tai, kad sausos ir nuvargusios akys tampa vienais dažniausių akių negalavimų, teigia gydytoja. Tačiau, pasak jos, šių veiksnių daromą žalą taip pat galima sumažinti: „Pagrindinis akių sausumo ir nuovargio problemos sprendimas yra drėkinantys lašai, tačiau mityba taip pat svarbi.“
„Vitaminų A, B2, B12 stygius gali paaštrinti akių sausumo simptomus“, – teigia E. Svalbonaitė Skarupskienė. Šių vitaminų stygių, anot oftalmologės, galima panaikinti papildant savo kasdienį racioną pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, kiauliena, jautiena.
„Jaučiantiems akių sausumo ir nuovargio simptomus labai naudingos mėlynių uogos. Mėlynėse gausu fruktozės, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų, taninų ir antocianų, karotino, kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano.
Šie komponentai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, sustiprina akies kapiliarus, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Mėlynių ekstrakto rekomenduojama profilaktiškai vartoti tiems, kurie daug dirba kompiuteriu, daug skaito, nuolatos vairuoja automobilį“, – pataria gydytoja.
Siūlo būdą, kaip gauti kasdienę vitaminų dozę
Pavasaris – laikas, kada būtina papildyti organizmą vitaminais, kurių trūkumas jaučiamas po žiemos, teigia gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė. Anot jos, tamsiuoju metų laiku jaučiamas saulės stygius, todėl tai negiamai veikia bendrą žmogaus sveikatą.
Tačiau skubančioje visuomenėje tai daryti yra vis sunkiau ir sunkiau. Tai patvirtina ir gydytoja dietologė.
„Skubančio žmogaus mityboje visada trūksta pusiausvyros. Ar jis tą pusiausvyrą išlaikys priklauso nuo jo psichologinės brandos arba charakterio savybių. Pedantiškai viską darantis žmogus visada atras laiko pavalgymui, net ir greitame savo dienotvarkės ritme“, – sako ji.
J. Dobrovolskienė tikina, kad yra du būdai maitintis sveikai, kartu suvartojant reikiamą vitaminų dienos dozę: arba valgyti tris kartus per dieną, arba bandyti visą vitaminų dozę koncentruoti į vieną porciją – tirštus vaisių ir daržovių kokteilius.
Šie kokteiliai, anot J. Dobrovolskienės – vienas iš būdų, kaip papildyti mitybą naudingais vitaminais. „Vieną dieną siūlau išgerti kokteilį su vienais vaisiais ar daržovėmis, kitą – su kitais, trečią – su dar kitais“, – moko gydytoja dietologė.
„Be tam tikro dėmesio ne tik savo miegui, išvaizdai, bet ir mitybai – kalba apie sveiką gyvenseną nevyksta. Reikia įjungti protą ir stengtis maitintis sveikai“, – apibendrina ji.