DELFI pateikia ištrauką iš jo knygos „Kviečių pilvas“, kurį išleido leidykla „Obuolys“, kurioje autorius išdėsto argumentus, kodėl reikėtų atsisakyti produktų iš kviečių. Tokį požiūrį pakomentuoti paprašėme ir Lietuvos specialisto.
Kodėl mūsų seneliai buvo liekni
Pavartykite savo tėvų ar senelių šeimos albumus ir, ko gero, nustebsite, kokie liekni žmonės įamžinti nuotraukose. Kodėl tipiški XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių atstovai, namisėdos namų šeimininkės bei kiti to meto žmonės buvo kur kas lieknesni nei tie, kuriuos šiandien matome paplūdimiuose, prekybos centruose ar pažvelgę į veidrodį? Kodėl prieš kelis dešimtmečius moterys paprastai svėrė apie 50 kg, vyrai apie 65-75 kg, o šiandien mes nešiojame papildomus 20, 35 ar net 90 kg?
Tais laikais moterys beveik nesimankštindavo. Toks užsiėmimas buvo laikomas nepadoriu, panašiai kaip netyros mintys bažnyčioje. Šiandien gražią dieną išėjęs į lauką matau dešimtis bėgiojančių, besivažinėjančių dviračiais ir energingai vaikštinėjančių jaunų moterų – prieš 40 ar 50 metų tokio vaizdo bemaž niekuomet nebūtum pamatęs. Ir visgi kiekvienais metais tampame vis storesni.
Daugumos amerikiečių mitybos ir sveikatos problemas lemia ne suvartojami riebalai ar cukrus, bet kviečiai, o tiksliau – tai, kas mums parduodama kaip kviečiai. Pamatysite, kad tai, ką valgome kaip pusryčių bandelę su sėlenomis arba svogūnų čiabatą, yra visai ne kvietiniai kepiniai, bet gudriai užmaskuoti pakeisti produktai, kuriuos gaminant buvo įgyvendinti XX a. antrosios pusės genetikos pasiekimai. Šiuolaikiniai kviečiai primena tikruosius kviečius ne daugiau, nei šimpanzė – žmogų. Nors mūsų gauruotieji giminaičiai turi net 99 proc. genų, aptinkamų ir žmoguje, manau, jog tikrai įžvelgiate skirtumų, kuriuos lemia šis 1 proc. O šiuolaikiniai kviečiai nuo savo vos prieš 40 metų augintų protėvių skiriasi dar labiau.
Kaip mūsų organizmą veikia šiuolaikiniai kviečiai
Manau, kad išaugęs javų produktų suvartojimas arba, tiksliau sakant, išaugęs šios genetiškai pakeistos medžiagos, kuri vadinama šiuolaikiniais kviečiais, suvartojimas gali paaiškinti skirtumą tarp lieknų sėslių XX a. šeštojo dešimtmečio gyventojų ir antsvorio turinčių aktyvių XXI a. žmonių.
Dokumentais patvirtintas kviečių poveikis žmonėms apima apetito skatinimą ir iš kviečių išsiskiriančių egzorfinų (kurie priešingi organizme susidarantiems endorfinams) poveikį smegenims, cukraus kiekio kraujyje šuolius, kurie sukelia sotumo ir padidėjusio apetito ciklus, glikacijos procesą, kuris skatina ligas ir senėjimą, uždegiminį ir pan. Dirbdamas kardiologu matau tūkstančius pacientų, kuriems dėl nutukimo kyla širdies ligų, diabeto ir daugybės kitų negalių pavojus. Aš asmeniškai pastebėjau, kad išsikišę ir ant diržų nudribę pilvai išnyksta, kai pacientai iš savo mitybos pašalina kviečius. Paprastai per pirmuosius kelis mėnesius žmonės netenka maždaug 10, 15 ar 22 kg antsvorio.
Regėjau tiesiog stebuklingo išgijimo atvejus, kai, pavyzdžiui, 38 metų moteris, kuriai dėl opinio kolito grėsė storosios žarnos pašalinimas, atsisakiusi kviečių visiškai pasveiko. Arba 26 metų vyras, kuris dėl sąnarių skausmų buvo neįgalus ir beveik negalėjo vaikščioti, visiškai išgijo, vėl galėjo laisvai judėti ir bėgioti, kai iš savo meniu visiškai pašalino kviečius.
Visuotinai pripažintas patarimas valgyti daugiau sveikų visų grūdo dalių produktų, mano galva, skamba panašiai, kaip kad alkoholikui būtų sakoma, jog jei viena ar dvi taurės gėrimo nekenkia, vadinasi, devynios ar dešimt bus dar geriau. Tokie patarimai pražūtingi sveikatai. Šių dienų pilvą aš vadinu „kviečių pilvu“, nors iš tiesų mūsų kūne nėra nė vieno organo, kurio veikimo netrikdytų kviečiai. Visgi kviečių poveikis juosmens apimčiai yra ryškiausias ir simboliškiausias.
„Kviečių pilvas“ rodo riebalų sankaupą. Šie riebalai susidaro ilgus metus vartojant produktus, skatinančius hormono insulino išsiskyrimą, kuris savo ruožtu skatina riebalų kaupimąsi. Nors kai kuriems žmonėms riebalai kaupiasi ant sėdmenų ir šlaunų, daugeliui jie apjuosia pilvą. Šie vidiniai, arba visceraliniai, riebalai yra unikalūs – kitaip nei kitose kūno vietose susikaupę riebalai, jie skatina uždegiminius procesus, sutrikdo insulino atsaką ir organizmui siunčia klaidingus medžiagų apykaitos signalus. „Kviečių pilvą“ užsiauginusio vyriškio organizme visceraliniai riebalai gamina estrogenus, kurie savo ruožtu skatina vyriškų krūtų augimą.
Nacionalinė tendencija mažinti riebalų ir cholesterolio suvartojimą ir didinti iš angliavandenių gaunamas kalorijas sukūrė savitą situaciją, kurioje kvietinių produktų dalis mūsų mityboje ne tik padidėjo – jie pradėjo vyrauti. Beveik kiekviename daugumos amerikiečių valgomame patiekale ar užkandyje yra iš kvietinių miltų pagamintų sudedamųjų dalių. Tai gali būti pagrindinis patiekalas, garnyras ar desertas, bet greičiausiai miltų bus visuose šiuose produktuose.
Kodėl iš daugybės žmonių maistui vartojamų javų kultūrų aš pasirinkau tik kviečius? Taip yra todėl, kad kviečiai – svarbiausias glitimo baltymų šaltinis mityboje. Daugelio žmonių kviečių suvartojimas daugiau nei šimtą kartų viršija kitų grūdų, kurių sudėtyje yra glitimo, suvartojimą.
Lieknėjimo ir sveikatingumo centro sveikos mitybos konsultantas Tomas Lenart'as nelinkęs kviečių laikyti blogu maisto produktu, jeigu žmogus neturi problemų dėl gliuteno netoleravimo. Juolab kad Europoje genetiškai modifikuotų kviečių naudoti neleidžiama, todėl bijoti nevertėtų. Apskritai norint įvesti į rinką kokį nors genetiškai modifikuotą produktą, reikia įrodyti, kad jis nekenkia žmonių sveikatai. Amerikoje galima naudoti praktiškai visus genetiškai modifikuotus produktus, kol neįrodyta jų žala sveikatai.
„Problema ta, kad natūralių kviečių mes nevalgome, o tik labai apdorotus kviečius: kviečio luobelė, kurioje kaupiasi didžioji dalis mineralų ir ląstelienos, nuvaloma ir paliekamas tik branduolys, t. y. energetinė medžiaga. 90 proc. tai tuščios kalorijos. Be to, kviečiai dažniausiai sumalami į miltus ir keliauja į daugybę gaminių: duoną, bandeles, pyragus, pusgaminius, manų košę, kuskusą. Taigi blogis yra ne patys kviečiai, bet kad mes juos sugadiname apdorodami.
Taip pat reikia pažymėti, kad kviečių produktų mūsų visuomenė iš tiesų vartoja per daug. Pavyzdžiui, jei peržiūrėtume prekybos centro duonos skyrių, pamatytume, kad jis visas užverstas kvietiniais produktais, kurie sudaro 99 proc. visų gaminių. Konditerijos gaminiuose taip pat vyrauja kviečiai. Todėl hiperbolizuojant galima teigti, kad vyrauja mono (vieno produkto) mityba. O juk žinome, kad jei vieno produkto, net ir naudingo sveikatai, valgysime be saiko, jis taps žalingas. O šiuo atveju mes gauname produktą, iš kurio išmestos visos naudingiausios medžiagos“, - svarstė pašnekovas.
Jis teigė iš dalies sutinkantis, kad kviečiai prisideda ir prie nutukimo epidemijos, tačiau jei mūsų mitybos racione nebūtų tiek daug cukraus, apdorotų riebalų, vien kviečiai taip netukintų. Kita vertus, kviečių poveikis, specialisto manymu, neabejotinai didelis. Tai lengvai virškinamas, turintis mažai ląstelienos ir pakankamai kaloringas maistas.
„Žmonės dažnai pervertina sporto ir judėjimo svarbą, nes jeigu žmogus nekeičia mitybos ir valgo daug apdorotų produktų, tarp jų ir kviečių, jis lengvai per dieną gali suvartoti 3-3,5 tūkst. kilokalorijų. Norint sudeginti jų perteklių, reikėtų bėgioti 5-6 valandas. Taigi pačių kviečių dėl šiuolaikinių bėdų kaltinti negalėčiau, bet turint omeny, kad juos valgome gerokai apdorotus ir kur kas didesniais kiekiais nei turėtume, tai turi liūdnas pasekmes. Į savo racioną reikėtų įvesti kitų grūdų košių, vengti manų ir kuskuso, taip pat valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Savo mitybą reikia stengtis kuo labiau paįvairinti – ir geriausia natūraliais, kuo mažiau perdirbtais produktais“, - patarė T. Lenart'as.
