50 proc. įtakos pagrindinių lėtinių ligų išsivystymui daro mityba
Pasak pašnekovo, mityba mūsų sveikatai turi didžiulę reikšmę – nuo bendro imuniteto iki lėtinių ligų rizikos.
„Šiuo metu tyrimai rodo, kad galimai per 60 proc. visų lėtinių neinfekcinių ligų pasaulyje ir Lietuvoje yra sąlygota 4 pagrindinių rizikos veiksnių. Tai yra netinkamos mitybos, rizikingos elgsenos, alkoholio ir tabako vartojimo, fizinio pasyvumo. Skaičiuojama, kad mityba sudaro ne mažiau nei 50 proc. įtakos pagrindinių lėtinių ligų išsivystymui“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Jei sugebėtume kontroliuoti savo mitybą, sąmoningai ją pasirinkti, tikėtina, kad atitolintume lėtinių ligų riziką, o kartais ir padėti sumažinti turimos ligos simptomus, ją sustabdyti.
Tad ką savo racione reikėtų smarkiai sumažinti?
Pasak pašnekovo, visų pirma – blogojo cukraus, saldiklių. Juos gauname ir su maistu, ir papildomai dedami į maistą.
Antra – geruosius augalinės kilmės riebalus pakeičiame gyvulinės kilmės, negana to, labai daug suvartojame perdirbtų riebalų. Šių blogų įpročių reikia atsisakyti.
„Lietuviškame racione vyrauja gausus perdirbtos, ypač raudonos mėsos vartojimas. Tai stipriai reikia mažinti. Perdirbti mėsos produktai turėtų būti vartojami ne daugiau nei 3–4 kartus per savaitę. Per savaitę, o ne per dieną“, – kalbėjo pašnekovas.
Kai kuriuos produktus esame pamiršę nepelnytai
Ne tik perdirbtos, bet ir raudonos mėsos vartojimas turėtų būti mažinamas siekiant geresnės sveikatos. Visgi, pasak dr. T. Vaičiūno, svarbu ne tai, ką išbraukti ar sumažinti, bet kaip papildyti savo mitybą.
„Esame pamiršę tam tikras maisto produktų grupes, kurios privalėtų būti mūsų mitybos racione. Turėtume baltus miltus ir perdirbtus produktus keisti į pilno grūdo produktus, nes keičiasi jų įsisavinimas ir savybės“, – sakė specialistas.
Be to, užmiršome ir daržoves su vaisiais. Bloguosius angliavandenius reikia keisti į geruosius, vartojant vaisius ir daržoves.
Pašnekovas ragina nepamiršti į mitybą įtraukti sėklų ir riešutų, nes jie turi daugybę gerų medžiagų.
„Lietuvoje pamiršome ir ankštinius produktus. Taip, ne visi juos gali vartoti vienodais kiekiais. Bet, jei mažiname perdirbtų mėsos produktų kiekį, ypač raudonos mėsos suvartojimą, negalima pamiršti papildomai įtraukti augalinės kilmės produktų“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Taip pat svarbu, kad dažnai vartojame pernelyg daug pieno produktų. Perteklinis jų vartojimas siejamas su lėtinių ligų rizika.
Viena blogiausių mitybų – keto
Norėdami sumažinti savo svorį, kai kurie imasi tam tikrų dietų, pavyzdžiui, keto ar Atkinsono. Šios dietos dažniausiai remiasi tuo, kad gausiai vartojami riebalai, šiek tiek baltymai ir smarkiai sumažinti angliavandeniai.
„Tai viena iš nesveikiausių dietų, kokios gali būti. Įvairiais tyrimais rodoma, kad efektas yra trumpalaikis, o ilgalaikis yra neigiamas. Dažniausiai tie asmenys, kurie ilgiau laikosi keto mitybos, ilgainiui, per pusmetį, patiria šalutinį poveikį“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Dažniausiai jiems pasireiškia disbakteriozė, storojo žarnyno veiklos sutrikimai, smegenų rūkas, kai smegenys gauna nepakankamai deguonies. Susiduriama ir su įvairias virškinamojo trakto sutrikimais.
Laikantis griežtos keto mitybos gali padidėti net širdies ligų.
„Keto mityba tikrai nėra gera alternatyva subalansuotai mitybai. Ji gali būti taikoma tik kontroliuojamoje aplinkoje su sveikatos priežiūros specialistų priežiūra, jei tikslas yra mažinti tam tikrų ligų simptomus. Bet tik tokiu atveju“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Ne tik perteklinis riebalų, bet ir baltymų vartojimas gali sukelti ligas. Tyrimai rodo, kad per didelis baltymų vartojimas yra susijęs su 21 sutrikimu. Tad didelis baltymų suvartojimas nėra naudingas organizmui.
Jei nesate sportininkas ar neturite labai intensyvios veiklos savo kasdienybėje, įprastai paros norma, patenkinanti poreikius, yra 0,7–0,9 gramai baltymų vienam kūno kilogramui. Sveriančiam 60 kg žmogui, per parą suvartoti baltymų reikėtų apie 60 gramų.
„Tai tikrai realu pasiekti įprastos mitybos metu. Kartais tiesiog pusryčiai gali patenkinti baltymų raciono normą. Todėl nereikėtų baimintis, kad įprastos subalansuotos mitybos racione pritrūksime baltymų“, – kalbėjo dr. T. Vaičiūnas.
Daktaras pataria nesiimti drastiškų pokyčių savo mityboje – geriau ją gerinti po truputį. Mityba turi kelti pasitenkinimą, o jei staiga pradėsite sau kažką smarkiai drausti, nieko gero tai nesuteiks. Be to, tokios mitybos negalėsite laikytis ilgai.
„Auksinė taisyklė būtų paprasta. Stenkitės į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, truputį sėklų, riešutų. Bloguosius angliavandenius, perdirbtą cukrų keisti į geruosius angliavandenius. Užtikrinti, kad gyvulinės kilmės riebalus keičiate į neperdirbtus augalinės kilmės riebalus.
Maksimaliai vengti perdirbtos mėsos, įtraukti pilnagrūdžius produktus“, – sakė pašnekovas.