Per pastaruosius 40 metų praradome trečdalį pasaulio dirvožemio, ir jo naikinimo tempas tik didėja. Tyrimai taip pat sako, jog 2048 m. priartėsime prie visiško vandenyno gyvybės žlugimo. Pagrindinė to priežastis – žmonių maistui skirta perteklinė žvejyba.
Didėjantis maisto suvartojimo mastas ir brangstantys natūralūs gamtos ištekliai verčia pasaulio maisto gamintojus naudoti pramoniniu būdu pagamintus ingredientus. Tačiau perteklinis pramoniniu būdu pagaminto maisto vartojimas stumia žmoniją į mirtinų ligų, nutukimo ir ankstyvų mirčių epidemiją.
Nenuostabu, kad pasaulinis investuotojų dėmesys pamažu krypsta į maisto inovacijų startuolius, kurie, pasitelkdami mokslą, siekia kurti tvaresnes aplinkos bei žmogaus sveikatos aspektais mikroelementų, vitaminų ir mineralų, funkcinio maisto alternatyvas. Vienas jų – šveicarų startuolis „Alver“.
Dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad mikrodumbliai – vienas seniausių žmonijos maisto medžiagų šaltinių, vartotas dar senųjų pasaulio kultūrų ne vieną šimtmetį. Būtent šių vandenynuose randamų vienaląsčių gyventojų panaudojimo maisto pramonėje populiarumas stebimas ne vienus metus.
„Viena svarbiausių ir labiausiai maisto pramonėje naudojamų dumblių šeimų yra Chlorella, kurioje gausu B grupės vitaminų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, polifenolių, vitaminų ir baltymų, o kartais savo maistine verte net viršija gyvūninės kilmės maisto produktus!“ – sako gydytojas E. Grišinas.
Kokią įtaką viena ląstelė gali turėti mūsų sveikatai?
Mikrodumbliai yra puiki augalinės kilmės baltymų alternatyva. Dumbliuose esančiuose baltymuose yra daug aminorūgščių – leucino, turinčio įtakos raumeninio audinio baltymų sintezei, ir arginino, kuris naudojamas kraujotaką gerinančio azoto oksido gamybai. Dėl itin aukšto mikrodumblių pasisavinimo našumo žmogaus organizmui (>90 proc.) jie nenusileidžia vienu geriausių pasisavinimo rodiklių pasižyminčiam pieno baltymui.
Mikrodumbliuose esantys betagliukanai – trumpųjų grandžių riebalų rūgščių gamybai reikalingi polisacharidai. Tai prevencinė priemonė, stabdanti onkologinių ligų vystymosi tikimybę. Ji taip pat mažina uždegimo ir žarnų pralaidumo riziką virškinamajame trakte, mažina toksinų praeinamumą per žarnų gleivinę į sisteminę kraujotaką. Apskritai, palyginti su likusia augalinės kilmės produkcija, mikrodumbliai išsiskiria viena didžiausių priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų koncentracijų.
Vitaminai, nepaisant savo nepakeičiamumo, nėra žmogaus organizmo gaminami. Mikrodumblių sudėtyje galime rasti didelį spektrą vitaminų, tokių kaip B1, B3, B6, K, E, folatų. Visi šie vitaminai yra ypač svarbūs svarbūs mažinant riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Mikrodumbliuose esantys polifenoliai, karotenoidai, tokie kaip betakarotenas, liuteinas, zeaksantinas, dalyvauja mažinant uždegiminius procesus organizme, gaudo laisvuosius radikalus ir juos neutralizuoja. Betakarotenas taip pat yra puikus augalinis vitamino A šaltinis.
Verta pabrėžti dar vieną svarbų mikrodumblių išskirtinumą – visi puikiai žinome, kad pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra riebiosios žuvys. Dažnas Lietuvos gyventojas suvartoja nepakankamą kiekį žuvų, kad gautų sveikatai naudingą riebalų rūgščių kiekį, ne kiekvienam patinka žuvų riebalų skonis ar kvapas.
„Negalime drąsiai teigti, kad dumbliai gali atstoti „tikrą“ maistą, tačiau jų integravimas į kasdienę mitybą gali būti nebrangi ir didelę naudą organizmui teikianti galimybė“, – sako E. Grišinas.