„Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai primena svarbiausius cukraus vartojimo principus, kuriuos atsiminti verta ir gaminant namuose, ir apsiperkant parduotuvėje.
Tinkama cukraus norma
Tam, kad mūsų organizmas išgyventų, jam reikia gliukozės. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, gliukozė – vienas pagrindinių visos medžiagų apykaitos „degalų“, smegenų kraujo ląstelių eritrocitų ir eilės kitų organų bei sistemų maistas. Cukrus, kaip ir kiti angliavandeniai, organizme skaidomi iki gliukozės, o organizmui naudingiau, kad gliukozė būtų gaunama ne su disacharidais (cukrumi), bet su kompleksiniais anglianadeniais (polisacharidais). Taigi, dietologė nerekomenduoja papildomai į gaminamus patiekalus ar gėrimus dėti cukraus, nes organizmas reikiamą energiją gaus skaidydamas angliavandenius, gaunamus su kruopomis, daržovėmis, vaisiais.
Dažnai nerimaujama dėl vaisiuose esančio disacharido fruktozės ar piene randamo disacharido laktozės, tačiau pastarųjų nereiktų riboti. Gydytoja dietologė ramina, jog su vaisiais ar pieno produktais mes gauname daug kitų naudingų medžiagų (antioksidantų, mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulų, kitų biologiškai aktyvių naudingų medžiagų), todėl ir vaisiai, ir pieno produktai neturi būti išbraukti iš raciono.
„Kalbant apie suvartojamo cukraus normą, ji yra skirta tam, kad apsaugotų žmogų nuo nereikalingų, lengvai įsisavinamų angliavandenių, kurių perteklius sąlygoja diabeto atsiradimą ir kitų lėtinių ligų vystymąsi. Cukraus viršutinė normos riba skaičiuojama 10-15 gramų per dieną, įskaitant visus su maistu gaunamus pridėtinio cukraus kiekius. Tam, kad neviršytume šios normos, reikėtų patiems nedėti cukraus į patiekalus, nesaldinti gėrimų ar maisto. Renkantis produktus reikėtų ieškoti tų, kuriuose šimte gramų randama ne daugiau nei 5 gramai cukraus. Tuomet galime daryti prielaidą, kad žmogus suvartos jam tinkamą cukraus kiekį“, – sako mitybos ekspertė.
Pasak E. Gavelienės, rekomenduojama suvartojamo cukraus norma nesiskiria nei vaikams, nei suaugusiems. Taip pat nepriklauso ir nuo žmogaus fizinio aktyvumo. Tiesa, cukrus nėra ir toks produktas, kuris susargdins ar iš karto padarys žalą: „Jo perteklius nepageidaujamas dėl to, kad cukrus slopina apetitą, todėl nesuvalgomas kitas, sveikatai palankus maistas. Pastebima, jog daug cukraus vartojančio žmogaus racione dažniausiai yra per mažas vitaminų, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Tad ne tiek paties cukraus perteklius, bet visų naudingų medžiagų trūkumas yra nepalanku sveikatai ir ilgainiui gali padaryti žalos sveikatai.“
Minėtojo prekybos tinklo kategorijos vadovė Milda Petrauskaitė pastebi, jog šiai dienai daugiau žmonių orientuojasi į sveikesnę mitybą – žmonės mažiau maisto gamina namuose, rečiau kepa pyragus ar konservuoja gaminius patys ir įsigyja jau paruoštus produktus. Atsižvelgdamas į augantį pirkėjų, siekiančių puoselėti aplinkai draugišką ir sveiką gyvenimo būdą, skaičių, mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“ savo gaminamuose ir privačios etiketės produktuose 10–15 proc. sumažino pridėtinio cukraus kiekį.
Kristalų dydis nenusako cukraus kokybės
Pasak Mildos Petrauskaitės, cukraus kokybės namuose neįmanoma patikrinti, tačiau yra Europos sąjungos reikalavimai, kurie griežtai taikomi visiems cukraus importuotojams. „Vienintelis dalykas, kurį žmogus gali atskirti ir pamatyti namuose – cukraus kristalo dydis, tačiau tai nėra kokybinis rodiklis. Kristalų dydis priklauso nuo to, kur tą cukrų naudosime. Jei reikia, kad cukrus greičiau ištirptų, tada geriau naudoti smulkesnį, o štai papuošimams ar dekoracijoms tinkamos stambesnės cukraus granulės.“ Tačiau, anot jos, tai nėra kokybės parametras, nurodantis, kad smulkus cukrus yra geresnis nei stambesnis ir atvirkščiai.
Tam, kad cukrus išlaikytų savo kokybinius parametrus neribotą laiką, ji rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje. Jeigu cukraus pakuotė nesandari, jos nepatariama dėti prie kitų prieskonių, nes cukrus linkęs sugerti kvapus: „Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į cukraus savybę sugerti drėgmę. Jei padėsime jį į labai šiltą kambario temperatūrą, drėgmė išgaruos ir cukrus gali sulipti, bet tai jokiu būdu nenusako, jog cukrus tapo prastesnis – jis puikiai tinka vartojimui.“
Pasak M. Petrauskaitės, cukrus galioja neribotą laiką, išskyrus tuos cukrus, kuriuose yra pridėtinės medžiagos. „Į tam tikras cukraus rūšis gali būti dedamas krakmolas, kad cukrus išliktų birus ir nesušoktų. Krakmolas yra galiojimo laiką turinti medžiaga, tad tokiu atveju ir cukraus galiojimo laikas bus trumpesnis. Lygiai taip pat, jei į cukrų dedamas cinamonas, tas cukraus produktas galios tiek, kiek galioja cinamonas“, – perspėja specialistė.
Rudasis cukrus ir jo pakaitalai
Dėl savo kiek kitokių savybių bei išskirtinio skonio populiarėja rudasis cukrus, kuris suteikia gėrimams truputį kitokį skonį, kvapą bei spalvą, tačiau turi tokią pačią suvartojimo normą.
„Pasižiūrėjus į pardavimų statistiką, šio cukraus pardavimai turi tendenciją augti, lyginant su baltuoju cukrumi, – pastebi M. Petrauskaitė.
Nors yra mėgstančių cukrų keisti dirbtiniais saldikliais, dar vadinamais cukraus pakaitalais, daug kartų saldesniais už stalo cukrų, dietologė E. Gavelienė juos rekomenduoja tik cukriniu diabetu sergantiems žmonėms: „Žmonėms, neturintiems didesnių sveikatos problemų, nereikėtų visai atsisakyti desertų ar ieškoti cukraus alternatyvų. Tiesiog patiekalai, kurie ruošiami naudojant cukrų, neturi būti valgomi kiekvieną dieną. Tas 15 gramų suvartotino cukraus per dieną turi ateiti su saikingu, progoms skirtų ir namuose ruoštų desertų kiekiu.“