Endokrininė sistema labai svarbi, ypač reguliuojant mūsų medžiagų apykaitą, nuotaiką, bendrą savijautą. Hormonai išskiriami į kraują ir veikia visą organizmą. Sutrikus jų reguliacijai, galime jaustis prasčiau ir sunkiau kontroliuoti svorį, tačiau, iš kitos pusės, neteisingai gyvendami galime sutrikdyti hormoninės sistemos darbą patys.
Čia aptarsiu kelis svarbiausius hormonus, dalyvaujančius antsvorio mechanizme.
1) Leptinas. Sotumo hormonas, kuris slopina alkio jausmą smegenyse, sukelia sotumą. Jį produkuoja mūsų riebalinis audinys, todėl kuo daugiau žmogus turi riebalinio audinio, tuo daugiau turės ir leptino. Kur čia šuo pakastas? Atrodo, jei turi daugiau leptino, turėtum ir sotumą pajausti greičiau ir mažiau alkanas būti. Visgi esant per dideliam hormono kiekiui smegenų receptoriai tampa jam nebe jautrūs ir valgant asmuo nebejaučia saiko, t.y. nestimuliuojamas sotumo centras smegenyse.
Per mažas šio hormono kiekis (badaujantiems asmenims, esant nepilnavertei mitybai) sukelia depresiją, mieguistumą, apatiją. Išvada: leptino turi būti nei per daug, nei per mažai. Normalus riebalų kiekis moters organizme turėtų būti 14-31%, vyro organizme: 6-25%, priklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio.
2) Insulinas. Gaminamas kasoje, reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą organizme. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kur ji panaudojama metaboliniams procesams, mažina gliukozės kiekį kraujyje (jam sumažėjus, jaučiame alkį). Per didelis cukraus suvartojimas skatina dažną ir staigų insulino išsiskyrimą, o kuo daugiau insulino išsiskiria, tuo daugiau riebalų atsiranda. Insulinas veikia riebalų sintezę ją stimuliuodamas, taip skatinamas riebalų kaupimasis.
Per staigius ir didelius insulino šuolius (vartojantiems daug saldaus, žemo glikeminio indekso maisto indekso produktus) rodo besikaupiantis riebalinis sluoksnis aplink pilvą, sausa dehidratuota oda, troškulys, energijos trūkumas nesuvalgius „kažko saldaus“. Insulino apykaita sveikiems žmonėms puikiai reguliuojama tinkama mityba.
3) Lytiniai hormonai. Androgenai ir estrogenai - svarbūs hormonai, lemiantys mūsų konstituciją ir išvaizdą. Juos produkuoja lytinės liaukos, moterims - kiaušidės, vyrams - sėklidės. Moterims estrogenų sumažėja sulig menopauze, didėja riebalinė kūno masė, mažėja raumeninė ir kaulinė.
Riebalai ima kauptis aplink juosmenį ir viršutinėje kūno dalyje, sumažėja apsauginis estrogenų poveikis kraujagyslėms (estrogenai aktyvina riebalų, ypač fosfogliceridų, apykaitą lyties organuose, skatina mažo ir didelio tankio lipoproteinų biosintezę kepenyse, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje). Vyriškieji androgenai mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, didina ištvermę, skatina raumeninės masės augimą, taip pat mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir reguliuoja kitų lipidų apykaitą. Sumažėjus androgenų, vyras gali nutukti. Aluje yra fitoestrogenų, kas sukelia pilvinio tipo nutukimą vyrams.
4) Somatotropinas, liaudiškai - augimo hormonas. Jis gaminamas mūsų galvos smegenų liaukoje - hipofizėje. Jis greitina medžiagų apykaitą, skatina organizmo augimą riebalinio ir jungiamojo audinio sąskaita. Jei trūks šio hormono, bus sunku pasiekti rezultatų treniruoklių salėje auginantiems raumenis. O jo dažnai trūksta tiems, kurie neišsimiega, pervargsta, persivalgo ar kitaip neranda balanso gyvenime.
5) Kortizolis. Streso hormonas, kuris gaminamas antinksčiuose. Jo išsiskyrimą skatina stresas bei žema gliukozės koncentracija kraujyje (kai žmogus laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos, badauja). Jei trūksta gliukozės, kortizolio išsiskiria daugiau, ir skylant raumeniniam ir riebaliniam audiniams, gaminama gliukozė. Taip pat kortizolio poveikyje skatinamas kaulinės masės mažėjimas. Kortizolis susijęs su anksčiau minėtu insulinu, skatina jo išsiskyrimą, o insulinas, veikdamas kaip anabolinis hormonas, neleidžia numesti svorio. Žmogus, kuris persistengia su stresoriais kūno formų pokyčių metu, atsiduria užburtame rate.
6) Tiroksinas. Gaminamas skydliaukėje. Visos moterys turbūt žino šį hormoną, mat Lietuvoje dažnai jo arba trūksta, arba yra perteklius. Viena iš tiroksino funkcijų: reguliuoti termogenezę (šilumos) ir medžiagų apykaitą organizme. Trūkstant jo, svoris auga, atsiranda pabrinkimai, išsausėja oda, atrodo „kiekvienas kąsnis nusėda ant kūno“. Esant tiroksino pertekliui, svoris (nepaisant padidėjusio apetito) krenta, tačiau yra ir raumeninis kūno audinys, kuo džiaugtis nereikėtų. Tiroksino sutrikimai dažniausiai koreguojami medikamentais, retai prireikia operacinio gydymo.
7) Adrenalinas ir kiti katecholaminai (noradrenalinas, dopaminas). „Bėk ir ginkis“ hormonas gaminasi mūsų antinksčiuose tik stipraus streso metu, pvz.: prieš egzaminą, prieš pasimatymą, viešą kalbėjimą, einat pas gydytoją ir t.t. Adrenalinas skatina metabolizmą, nes skatina gliukozės patekimą į kraują, riebalų skilimą. Adrenalino poveikis trumpalaikis. Kaip kompensacija po šio hormono išsiskyrimo organizmas nori atsigauti, todėl laikinai padidėja apetitas, nuovargis. Jei dažnai stimuliuojamas adrenalino išsiskyrimas, žmogus jaučiasi išsekęs, persivalgo.
8) Grelinas. Alkio hormonas, kurį išskiria skrandyje, plonosiose žarnose ir kt. organuose. Šio hormono išsiskiria tada, kai skrandis ir plonosios žarnos yra tuščios, o pavalgius hormono išsiskyrimas nuslopinamas. Grelinas duoda signalą mūsų alkio centrams smegenyse, kad jau metas užkąsti. Grelino išsiskyrimą skatina kortizolis (stresas), nesvarbu ar tuo metu fiziologiškai žmogui reikia valgyti, ar ne. Klaidingas alkio jausmas, skatina persivalgyti jaučiant stresą, po sunkios darbo dienos „palepinant“ save maistu. Jei ilgą laiką žmogus badauja, sumažėja šio hormono išsiskyrimas, todėl sergantys anoreksija ir dėl kt. priežasčių nevalgantys, nebejaučia alkio.
Besilaikant trumpalaikės dietos, grelino kiekis didėja, alkio pojūtis didėja ir daugelis neišveria ir prisivalgo arba daro „cheat day“ kai prisikemša visko ir bet kiek. Vientintelis būdas subalansuoti grelino kiekį organizme yra valgyti dažnai ir po mažai. Štai ir visa gudrybė.