Pasak E. Grišino, dietos vienaip ar kitaip jau tapo mūsų gyvenimo būdu.
„Visuomenė dietos pavadinimą yra sudarkiusi, kai iš sveikos gyvensenos aspekto tai perėjo į badavimo, ribojimų atspalvį turintį valgymo propagavimą“, – sakė E. Grišinas.
Visgi, anot gydytojo dietologo, visi tam tikru metu laikomės dietos, net jei tai ne visada suvokiame.
„Vieni laikosi dietos intuityviai, suvokdami, ką valgo ir kodėl, kiti imasi drastiškesnių metodų, kai rezultatų reikia čia ir dabar. Tada ateina madingos dietos, kur labai stipriai ribojamos kalorijos, maistinės medžiagos, atsisakoma angliavandenių, riebalų, valgomas vienas produktas per visą dieną“, – kalbėjo pašnekovas.
Sunkiausia, kai pasikeitusią mitybą reikia suderinti su žmogaus gyvenimo būdu, aktyvumu, darbo, aplinka, kultūra.
„Tam tikrais atvejais dietos tampa neveiksmingos ir jos privalo būti koreguojamos, atsižvelgiant ne tik į sveikatos rodiklius, bet ir į gyvenimiškus aspektus“, – sakė dietologas.
E. Grišino teigimu, labai klaidinga įsivaizduoti, kad viena mitybos formulė tinka visiems.
„Kiekvienu atveju mityba turi būti individualizuota. Taip, tam tikri aspektai galioja visiems, tai yra vaisių, daržovių vartojimas. Ribojamas raudonos mėsos, greito maisto vartojimas. Daugelis dietų akcentuoja tą patį – riboti pusfabrikačius, pridėtinį cukrų. Tai pirmas žingsnis, kurį turime padaryti visi, o vėliau ateina smulkmenos“, – sakė E. Grišinas.
Pusryčiams dietologas rekomenduoja daugiau augalinių alternatyvų, pavyzdžiui, į košę įdėti sėklų.
„Pietūs ir vakarienė dažnai būna panašūs patiekalai. Visada būna kažkoks pagrindinis veikėjas lėkštėje, tai turėtų būti baltymas, žuvis ar mėsa, tada yra garnyras. Tai gali būti sudėtinis angliavandenis, kaip kruopos arba pilno grūdo makaronai, duona.
Jei žmogaus fizinis aktyvumas minimalus, tokius produktus rekomenduočiau vartoti pirmoje dienos pusėje. Vakarui didesnį dėmesį duočiau baltymams, daržovėms, ankštinėms daržovėms ir kombinacijoms, pavyzdžiui, su avokadais, sūriais“, – kalbėjo E. Grišinas.
Visą LNK Žinių pokalbį rasite čia: