Kaip? „Žinių radijui“ pasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Rimantas Stukas.
„Apie 54-56 proc. Lietuvos gyventojų serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Bet kokiu atveju, tos ligos yra valdomos. Iš tiesų – apie 80 proc. šių ligų atvejų būtų galima sumažinti, tačiau viskas yra pačių žmonių rankose, – sakė prof. dr. R. Stukas. – Jei žmogus sutvarkytų savo mitybą ir gyvenseną, būtų atsparus įvairiems stresoriams. Tačiau mes daugelį metų matome, kad šios statistikos skaičiai yra dideli ir jie nemažėja.“
Pasak profesoriaus, nors atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų mityba sveikėja, vis dėlto, ji yra palanki širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms plisti.
„Nesveikos mitybos ir gyvensenos įpročiai yra smarkiai įsitvirtinę, todėl jie vis dar yra gajūs. Pakeisti tuos įpročius žmogui yra sudėtinga“, – sakė prof. dr. R. Stukas.
Pasak profesoriaus, žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, amžius jaunėja, tačiau kai kurie iš jų net nesuvokia, jog jie jau yra rizikos grupės atstovai.
„Įtarti ligas mes galime pasižiūrėję į tai, ką žmogus valgo. Paprastai tokių žmonių mityboje vienų medžiagų yra perteklius, o kitų, kurių tikrai reikia, norint išvengti šių ligų, būna stygius“, – sakė prof. dr. R. Stukas.
Kaip tinkamai maitintis?
Viena labiausiai paplitusių ligų – aterosklerozė, kai kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai. Tokiu atveju žmogui reikia labai daug antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų.
„Jų daug yra daržovėse, vaisiuose. Jų yra įvairių: vitaminas C, vitaminas E, betakarotenas. Taip pat yra į vitaminus panašios medžiagos bioflavanoidai. Taip pat reikalingos tokios medžiagos kaip likopenas, jo daug randama pomidoruose, tačiau jis geriausiai įsisavinamas, kai pomidoras yra termiškai apdorotas, – sakė profesorius. – Taip pat mums reikia kofermento Q10, kurio natūraliai yra organizme, bet nuo 25 metų žmogaus amžiaus jo gamyba mažėja. Maisto produktuose, kuriuos valgo lietuviai, jo nėra, o bioflavanoidų iš vis nėra organizme, jų reikia gauti su maistu.
Taip pat gaila, kad per dieną mes nesuvalgome minimalaus daržovių kiekio.“
Pasak profesoriaus, per dieną mažiausiai reikėtų suvalgyti 400 g daržovių, o Lietuvos gyventojai nesuvalgo nė 300 g. Optimalus kiekis – 600 g.
Būtent dėl šios priežasties žmonės negauna ir kitų naudingų medžiagų – mineralų, vitaminų, folio rūgšties, kurių reikia, norint širdį palaikyti sveiką.
„Folio rūgšties Lietuvos gyventojai galėtų gauti su jautienos mėsa, nes su kitais produktais jos tikrai negauname“, – sakė prof. dr. R. Stukas.
Anot jo, taip tap reikia ir įvairių mikroelementų, kurių yra grūdiniuose produktuose. Jų Lietuvos gyventojai taip pat suvalgo nepakankamai.
„Taip pat labai didelė problema – mes valgome per mažai riebiųjų žuvų ir negauname omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Ši problema aktuali daugeliui, nes, kaip rodo tyrimai, riebių žuvų Lietuvos gyventojai suvalgo labai nedaug“, – sakė prf. dr. R. Stukas.
Gyvulinės kilmės riebalų lietuviai gauna dėl tradicinės mitybos, tačiau, pasak profesoriaus, reikia ir augalinės kilmės riebalų – sterolių, kurių, pavyzdžiui, randama alyvuogių aliejuje. Alyvuogių aliejus taip pat pasižymi ir antioksidaciniu poveikiu, subalansuoja kitas riebalų rūgštis. Žinoma, per daug ir šio produkto vartoti nereikėtų.
Profesorius pataria – jei valgote mėsą, šalia jos pasiimkite ir bent dviejų rūšių daržovių.
Siekiamybė – Viduržemio jūros regiono dieta
Žmonės, norėdami pagerinti savo mitybą, siekia maitintis pagal Viduržemio jūros regiono dietą. Ar pagal ją, valgant šviežius produktus, įmanoma Lietuvoje maitintis visus metus?
„Šiais laikais visko galima nusipirkti ištisus metus, tačiau tokia mityba daugiau būtų teorinio pobūdžio. Kaip rodo tyrimų rezultatai, didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip nesimaitina. Maitinantis pagal Viduržemio jūros regiono dietą, būtų galima gauti daugelį medžiagų, reikalingų širdžiai ir kraujagyslėms“, – sakė VU prof. dr. R. Stukas.
Daugiau apie mitybą, naudingą širdžiai, klausykite „Žinių radijo“ laidoje – čia.
