Kodėl pietų europiečiai greitu metu taps ilgiausiai gyvenančiais žmonėmis pasaulyje: mityba ir mankšta – dar ne viskas

Calle de jordán, trumpa gatvelė Madrido centre, apima visą žmogaus gyvenimo ciklą. Viename kvartale įsikūrusi vaisingumo klinika, svarbi šalyje, kurią kamuoja kūdikių trūkumas. Už kvartalo toliau – pensininkų dienos centras; jame reklamuojamos tokios paslaugos kaip atminties lavinimas ir pagalba tiems, kurie turi judėjimo sutrikimų. Įprasta matyti, kaip septintą dešimtį einančios moterys švelniai veda savo devyniasdešimtmetes ar vyresnes motinas prie durų.

Vašingtono universiteto Sveikatos metrikų ir vertinimo institutas (IHME) neseniai paskelbė 2050 m. ilgaamžiškumo prognozes pagal šalis. Tarp dvidešimties šalių, kurių gyventojų dauguma gyvena iki gilios senatvės, yra tokios turtingos šalys kaip Šveicarija ir Singapūras. Rytų Azijai taip pat atstovauja Pietų Korėja ir Japonija – nuo seno žinomos ilgaamžiškumo lyderės.

Tačiau ilgesnė gyvenimo trukmė nesvetima ir santykinai skurdesnių šalių geografinei grupei, į kurią įeina tokios šalys kaip Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija. (Į dvidešimtuką pateko ir trys netoliese esančios mikrovalstybės – San Marinas, Malta ir Andora.)

Seniausias gyvenantis žmogus yra ispanė Maria Branyas Morera (117 m.), ji pakeitė prancūzę.

Nieko keista, kad sveikata ir ilgaamžiškumas koreliuoja su BVP vienam gyventojui. Bet kodėl Pietų Europa peržaidžia įprastą turto ir sveikatos ryšį, ir vidutinė gyvenimo trukmė Ispanijoje (2050 m. numatoma iki 85,5 metų) yra ilgesnė už vidutinę danų gyvenimo trukmę (83,5 metų)?